Home / Sąvokos / M / Miesteliai

Miesteliai

Miesteliai. Kaimo tipo gyvenvietės, sudariusios tarpinę grandį tarp miesto ir kaimo. Jų gyventojai miestelėnai nesinaudojo savivaldos teise ir miestiečių luomui nepriklausė, nors atlikinėjo panašias prievoles. Nuo kaimų miesteliai skyrėsi turgumi, juose gausu karčemų, prekeivių ir amatininkų, daugelyje jų yra bažnyčios, gudų žemėse – cerkvės. Su kaimu miestelius siejo tai, kad dauguma miestelėnų šalia prekybos ar amatų versdavosi ir žemės ūkiu, už valdomą žemę greta specifinių miestietiškų prievolių atlikdavo tokias pačias prievoles kaip valstiečiai. Valdoje miestelis būdavo išskirtas į atskirą administracinę ir prievolių apygardą, turėdavo vaitą, dažnai naudodavosi, kad ir ribota, savitvarka (ne savivalda). Svarbiausia – miestelėnai buvo asmeniškai laisvi, jie galėdavo išeiti ir tapti didelių ar mažų miestelių gyventojais. Ypač miestelių padaugėjo po 1776 m., kai daugeliui miestų buvo atimta Magdeburgo teisė ir jie teisiškai virto miesteliais.