P

Pabaisko mūšis

Pabaisko mūšis, šventosios mūšis, Ukmergės mūšis. 1435 09 01 įvykęs mūšis tarp pretendentų į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą žygimanto Kęstutaičio ir švitrigailos kariuomenių (manoma, kad abi turėjo po maždaug 15 000 žmonių). įvyko prie žirnajų ežero i...

Pabaltijo Madleno kultūra

Pabaltijo Madleno kultūra. Pirmųjų Lietuvos gyventojų kultūra. Paplitusi daugiausiai Pietų ir Pietryčių Lietuvoje. Manoma, kad šios kultūros gyventojai atsikėlė iš dabartinės šiaurės Vokietijos ir Danijos teritorijos. Kultūra nevienalytė, šiuo vardu vadina...

Pacai

Pacai (Pacevičiai). XV a. vid.–XIX a. I pusės Lietuvos bajorų ir didikų giminė. Svarbiausios valdos buvo Lydos, Gardino apskrityse. Pacai kovojo dėl LDK savarankiškumo. Susilpnėjus Radvilų galiai, XVII a. II pusėje jie tapo įtakingiausia LDK gimine p...

Pacta conventa

Pacta conventa (lotyniškai – priimtinos sąlygos). XVI–XVIII a. Respublikos seimo sutartis su kandidatu į valdovus. Kandidatas pripažindavo karaliaus renkamumą, pasižadėdavo ginti bajorų nuosavybę ir teises, netvarkyti be senatorių žinios užsienio ir ka...

Padujos universitetas

Padujos (Paduvos) universitetas. įkurtas 1222 metais. Vienas iš žymiausių vidurinių amžių Vakarų Europos universitetų. 1592 – 1610 m. jame profesoriavo G. Galilėjus.

Pagalvės mokestis

Pagalvės mokestis. Svarbiausias valstiečių, miestiečių, pirklių mokestis valstybei. LDK, Lietuvoje paplitęs XVI–XIX amžiuje. XVI a. I pusėje pagalvės mokestį mokėjo totoriai, nuo XVI a. vidurio – žydai, XIX a. šis mokestis įvestas visiems valstiečiams, mies...

Pagonis

Pagonis (kaimietis). žmogus, išpažįstantis pagoniškąjį tikėjimą, kurio pagrindą sudaro kosminė tvarka. Visa, kas būdinga žmogui, čia prilyginama gamtiškumui.

Pagudė

Pagudė, pagudėnai. Prūsų gentis, gyvenusi Pagudėje, tarp Nogato (Vyslos atšaka) žemupio ir Pasargės vidurupio. Gentiniai ryšiai juos siejo su bartais. IX a. svarbiausias prekybos centras buvo Trusas. Apie 1237–1238 m. juos pavergė kryžiuočiai. Pagudėnai dal...

Pakamario teismas

Pakamario teismas. XVI–XVIII a. LDK teismo organas, sprendęs žemės bylas, žemės dalijimąsi tarp įpėdinių. Bylas sprendė pakamaris, turėjęs teisę sau į pagalbą menkesnėms byloms spręsti pasikviesti 2 kamarninkus. Pakamario teismų, rezidavusių pavietuose, pareigūn...

Pakancleris

Pakancleris. Vienas iš aukščiausių LDK centro valdžios pareigūnų – kanclerio – pavaduotojas. ši pareigybė (Lenkijos pavyzdžiu) buvo įvesta 1566 metais. Pakancleris galėjo atlikti ir kanclerio funkcijas: rengti valdovų potvarkius ir įstatymus, siųsti ir priimti...

Palemonas

Palemonas. Legendinė asmenybė, kurios vardas paimtas iš platesniojo Lietuvos metraščių sąvado, sudaryto XVI a. pradžioje, legendinės dalies. šiuo vardu vadinamas romėnų patricijus, imperatoriaus Nerono giminaitis. 500 kilmingų romėnų šeimų, vadovaujamos Pal...

Palenkė

Palenkė. Lenkijos ir LDK istorinė sritis. Apėmė vakarų Bugo vidurupio ir jo intako Narevo aukštupio žemes. Palenkės šiaurėje iki XIII a. gyveno jotvingiai. X a. pab.–XI a. pr. priklausė Lenkijai, nuo XI a. antrojo dešimtmečio – Kijevo Rusiai. XIV a. I...

Paleoastronomija

Paleoastronomija. Astronomijos šaka, kurios metodai remiasi azimutiniais dangaus šviesulių stebėjimais tekėjimo ar laidos metu. Paleoastronomijos praktinis tikslas – kalendoriaus sudarymas ir patikslinimas.

Paleolitas

Paleolitas (senas + akmuo). Senasis akmens amžius. Pasaulio mastu paleolitas tęsėsi nuo 2–1,75 mln. m. iki IX–VIII tūkstm. pr. Kr. ir skirstomas į tris laikotarpius: ankstyvasis paleolitas – 2–1,75 mln.m.–150 tūkstm. pr. Kr. (Ikišelio–Oldovajaus), šelio (Abevilio), ...

Palivarkas

Dalis dvaro su ūkiniais trobesiais.

Pamarių kultūra

Pamarių kultūra. Pirmoji baltų kultūra. Dar vadinama žucevo ir Vyslos-Nemuno kultūra. Manoma, kad Pamarių kultūra kilusi iš trijų komponentų: du iš jų yra vietiniai – Narvos ir Nemuno kultūros, o paskutinis – „atneštinis“ – gautas iš Virvelinės keramikos ...

Panegirika

Panegirika. Eiliuotas arba prozinis kūrinys, šlovinantis kokį nors asmenį ar įvykį. Senovės Graikijoje panegirika dažniausiai reiškė laidotuvių kalbą. Romėnų panegirikose šlovinami gyvieji. Romos rašytojų (ypač Plinijaus Jaunesniojo) tradicija pagrįst...

Papiliai

Papiliai. Pilies, piliakalnio papėdėje įsikūrusi gyvenvietė. Kai kada ji būdavo įtvirtinta ir vadinosi priešpiliu. čia telkėsi amatininkai, užsukdavo pirkliai. Dalis papilių XIII a. davė pradžią miestams.

Paprotinė teisė

Paprotinė teisė. Istoriškai susiklosčiusių nerašytinių taisyklių (papročių) visuma. Paprotine teise remtasi Kazimiero teisyne, Lietuvos statutuose.

Paralelizmas

Paralelizmas. žmogaus gyvenimo įvykių ir gamtos reiškinių palyginimas, būdingas lietuvių ir kitų archajiškų kultūrų tautosakai.

Parapija

Parapija. Mažiausias krikščionių bažnyčių (katalikų, sentikių, stačiatikių, evangelikų, baptistų, sekmininkų) administracinis teritorinis padalinys. Pirmosios katalikų parapijos Lietuvoje įsteigtos XIV a. pab.–XV a. pr. Vilniuje, Medininkuose ir kitur. Parapij...

Parapinės mokyklos

Parapinės mokyklos. Pradžios mokyklos, veikusios prie parapijų bažnyčių ar jų globojamos. Pradėtos kurti viduramžiais. Dažniausiai buvo įkuriamos specialia fundacija. Pirmosios parapinės Lietuvos mokyklos: 1409 m. Vytauto funduota Trakuose, 1473 m. įst...

Parlamentas

Parlamentas. Kai kuriose šalyse – renkamas įstatymų leidimo ir aukščiausiasis tautos atstovavimo organas. JAV parlamentas vadinamas Kongresu, Prancūzijos – Nacionaliniu Susirinkimu, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos – Seimu.

Paryžiaus taikos konferencija

Paryžiaus taikos konferencija. Antantės valstybių ir jų sąjungininkių suvažiavimas, vykęs 1919 01 18–1920 01 21 dalyvavo 27 šalys, tarp jų nebuvo Pirmajame pasauliniame kare nugalėtų valstybių ir Sovietų Rusijos. Konferencijos tikslas – pasirašyti Pi...

Pasaulėžiūra

Pasaulėžiūra. Pažiūrų į pasaulį ir žmogaus vietą jame visuma. Jos turinys dvejopas: pažintinis ir ideologinis (arba vertinamasis). Kadangi pažinimo procesas yra begalinis, tai ir pasaulėžiūra negali būti išbaigta. Kinta ir jos socialinis turinys....

Pasaulio atsiradimas

Pasaulio atsiradimas. Kosmogoniniai pasakojimai apie pasaulio kilmę, sukurti pagal mitologinius vaizdinius.

Pasaulio medis

Pasaulio medis. Mitinis vaizdinys, visatos struktūros ašis, jungianti atskiras jos dalis. žinomas įvairių tautų ir epochų mitologijose, vaizduojamas sakytinio ir vaizduojamojo meno paminkluose. Vertikaliai pasaulio medis struktūrizuojamas į šaknis, kamieną i...

Pasaulio modelis

Pasaulio modelis. Susistemintos gamtamokslinės žinios siekiant paaiškinti gamtos reiškinių tarpusavio sąryšį ir priežastis. Pasaulio modeliai civilizacijos priešaušryje buvo kuriami vadovaujantis mitine mąstysena, vėliau jie išsirutuliojo iki kosmologi...

Pasaulio simetrija

Pasaulio simetrija (atitikimas). Mitologijoje pasaulio dualumą išreiškiantis principas.

Pasėdis

Pasėdis. LDK valstiečių duoklė natūra (maisto produktais) ir pinigais, skirta į valsčių atvykusiam didžiajam kunigaikščiui, jo vietininkui ir jų palydai. Atsirado ankstyvajame feodalizme iš kieminėjimo – feodalo ir jo palydos viešėjimo pavaldžiose valst...

Paštuva

Paštuva. Senovinė lietuvių žemė, buvusi Vilkijos apylinkėse. šaltiniuose minima XIII–XIV a. Paštuvos žemės centras buvo Paštuvos pilis (veikiausiai Jaučakių piliakalnyje). Ją kryžiuočiai užėmė 1369 m. Manoma, kad lietuviai Paštuvos pilį ir gyvenvietę nu...

Pasvalio sutartys

Pasvalio sutartys. LDK ir Livonijos ordino sutartys. Ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas 1557 09 05 Pasvalyje su žygimantu Augustu sudarė dvi sutartis. Pirmąja magistras įsipareigojo grąžinti arkivyskupui jo valdas, antrąja patvirtino LDK sienas...

Patriarchatas

Patriarchatas (tėvo valdžia). Pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje susiformavusi santykių visuma, pagrįsta tėvo teise ir tėvine paveldėjimo linija.

Patricijai

Patricijai (turintys tėvus). Senovės romėnai, karalių ir ankstyvosios respublikos laikais turėję visas pilietines ir politines teises. VI a. pr. Kr. patricijai tampa viešpataujančiu Romos respublikos sluoksniu. III a. pr. Kr. pradžioje įtakingoji patricijų...

Patrilinearumas

Patrilinearumas (tėvas + linija). Paveldėjimas pagal tėvo liniją. Tai vienas iš tėviškosios giminės arba patriarchato požymių.

Patvenktiniai ežerai

Patvenktiniai ežerai. Ežerų rūšis. Yra trys jų grupės: galinių morenų ežerai; kalvoto moreninio reljefo ežerai; liekaniniai ežerai.

Pavasarininkai

Pavasarininkai, Lietuvių katalikų jaunimo federacija „Pavasaris“. 1912–1940 m. veikusi krikščionių demokratų remiama jaunimo organizacija. Kūrė labdaros, švietimo įstaigas, rengė sporto varžybas, dainų šventes. įkūrė M. Valančiaus liaudies universitetą K...

Paveldima žemėvalda

Paveldima žemėvalda. LDK jau XIII–XIV a. kunigaikščių ir bajorų žemė ir kitas turtas pagal paprotį buvo paveldimi, nors visos žemės savininku ir laikytas didysis kunigaikštis. šis tik sekdavo, kad žemę paveldėtų galintys eiti karo tarnybą vyrai. Tad paveldėj...

Pavietas

Pavietas (apskritis). XVI a. II pusės – XVIII a. LDK teritorinis administracinis vienetas. LDK apskritys ėmė kurtis naikinant dalines ir sritines kunigaikštystes, sudarant vaivadijas, stiprėjant bajorų galiai. Pavietai buvo sudaromi pagal Lenkijos teritor...

Pavietų seimeliai

Pavietų seimeliai. LDK luominiai vietos valdžios organai. Rinkdavo Seimo atstovus, kandidatus į žemės bei Pakamario teismus, kitus apskrities pareigūnus, aptardavo svarbius bajorų vietos reikalus. į juos rinkdavosi ir svarbiausius valstybės gyvenimo reikalus...

Perejeslavo sutartis

Perejeslavo sutartis (rada). 1654 01 18 Perejeslave įvykęs sukilusių kazokų ir ukrainiečių suvažiavimas, nutaręs sujungti Ukrainą su Rusija. Sušauktas Zaporožės kazokų etmono B. Chmelnickio. Nutarta Ukrainos valdovu pripažinti Rusijos carą Aleksejų Micha...

Periodizacija

Periodizacija (apėjimas, judėjimas ratu). žmonijos istorijos skirstymas į ilgus, iš esmės skirtingus laikotarpius, apimančius kokį nors baigtinį istorinį procesą ar reiškinį.

Personalinė unija

Personalinė unija, asmeninė unija. Monarchinių valstybių susivienijimas, kai tas pats asmuo tampa kelių valstybių valdovu. šios valstybės lieka suverenios. Personalinė unija buvo Krėvos sutartis, kai LDK didysis kunigaištis Jogaila tapo ir Lenkijos k...

Personifikuoti

Personifikuoti (asmuo + darau). Suteikti žmogaus savybių daiktams, gyvūnams, abstrakčioms sąvokoms.

Pertvarka

Pertvarka. 1985–1990 m. SSRS vykdyta vidaus ir užsienio politikos permainų programa, inicijuota M. Gorbačiovo. Buvo susilpninta cenzūra, paskelbtas viešumo principas, leista veikti opozicijai, paskelbta nusiginklavimo politika.

Pieštvės pilis

Pieštvės pilis. XIV a. lietuvių pilis Pieštvės kairiajame krante, dabartiniame Seredžiaus piliakalnyje (Jurbarko raj.). Pirmą kartą paminėta 1293 m. Dusburgo kronikoje. Kryžiuočiai ją puolė 1293, 1298, 1318 ir 1319 metais, o itin didelėmis pajėgomis – 1...

Pietų Lietuvos fazė

Pietų Lietuvos fazė. Paskutinio (Viurmo) ledynmečio ledyno sustojimo riba Lietuvos teritorijoje. Ji eina nuo Bartninkų per Kalvariją, Liudvinavą, Prienus, Aukštadvarį, Trakus. Nuo Trakų riba pasuka į šiaurės rytus ir maždaug (per Paberžę, Labanorą, Dūkš...

Pijorai

Pijorai. Katalikų vienuolių ordinas. 1597 m. Romoje įsteigė Juozapas Kalesancijus. Lietuvoje veikė nuo XVII a. iki 1831 m. į LDK atsikėlė XVII a. I pusėje iš Lenkijos. įsikūrė Vilniuje, Panevėžyje, Ukmergėje, Raseiniuose, Varenave, želvoje, ščiučine. čia re...

Piktograma

Piktograma (pieštas + užrašytas). Primityvaus rašto ženklas, schematizuotas piešinys.

Pilėnai

Pilėnai. Pilėnų pilies vieta nenustatyta. Ji tapatinama su Punios piliakalnio pilimi, tačiau labiau tikėtina, kad ji buvo prie Nemuno žemupio. šaltiniuose minimas garsusis Pilėnų gynimas prasidėjo 1336 02 24. Kryžiuočiai ir jų talkininkai, vadovaujami ...

Piliakalnis

Piliakalnis. įtvirtinta senovės gyvenvietė, dažnai piliavietė. Piliakalniai yra vieni iš svarbiausių archeologinių paminklų, būdingi daugeliui genčių ir tautų. Lietuvoje žinoma apie 900 piliakalnių, 2/3 iš jų turi įtvirtinimų arba kultūrinių sluoksnių liekanų. D...

Pilies teismas

Pilies teismas. LDK 1566–1791 m. teismo organas, kuriam vadovavo didžiojo kunigaikščio paskirtas apskrities seniūnas (o toje apskrityje, kur buvo vaivadijos centras, – vaivada). Jis kuris skyrė ir likusius teismo narius: savo vietininką, pilies teisėją i...

Pilietinis karas

Karas vykstantis šalies viduje tarp tos pačios šalies piliečių.

Piligrimas

Piligrimas (svetimšalis). Keliaujantis maldininkas, šventųjų vietų lankytojas.

Pilis

Pilis. Uždaras gynybinių įrenginių bei gyvenamųjų, ūkinių, kulto ir kt. pastatų kompleksas. Lietuvoje nuo IV–V po Kr. įrenginėtos slėptuvinio pobūdžio medinės pilaitės. X–XIV a. medinių pilių plotas Lietuvoje sudarė nuo 4 iki 8000 kv. m. Jų pylimai buvo...

Pilkapių kultūra

Pilkapių kultūra. I–V a. baltų kultūra. Lietuvoje ši kultūra viena iš didžiausiųjų – ji apima centrinę žemaitiją, Vidurio, šiaurės ir šiaurės rytų Lietuvą. šventosios upės baseinu ribojasi su Brūkšniuotosios keramikos kultūra, Dubysos vidurupyje ir Nevėž...

Pilkapynas

Pilkapynas (pilkapis). Laidojimo paminklo forma. Pavadinimas, matyt, kilęs nuo „supiltas kapas“. šiai laidojimo formai būdingas iš žemių, akmenų ar iš žemių ir akmenų supiltas dažniausiai apskritimo formos sampilas. Tokio sampilo pagrindą (aplinkinės žemė...

Pinigėliai

Pinigėliai. Smulkiausios sidabrinės LDK monetos, XIV–XVI a. kartais dar vadintos ir „pinigais“, kol įsigalėjo „denaro“ pavadinimas. Pinigėliais vadintos smulkios sidabrinės Kęstučio, Vytauto, Jogailos, Aleksandro monetos.

Pirmalaikis

Pirmalaikis. Mitinis šventasis laikas, kada buvo kuriamas pasaulis. šventųjų apeigų metu, per svarbiausias metines kalendorines šventes tarsi grįžtama į pirmalaikį.

Pirmasis Lietuvos Statutas

I Lietuvos Statutas (1529). LDK teisynas, kurio rengimui vadovavo kancleris Albertas Goštautas. Susidėjo iš 13 skyrių (240 straipsnių) ir apėmė valstybinės, baudžiamosios, civilinės ir kitų teisės šakų normas. Teisiškai įformino LDK valstybinę ir visuomeninę s...

Pirmasis pasaulinis karas

I pasaulinis karas. 1914–18 m. karas tarp dviejų koalicijų – Trilypės sąjungos (Vokietija ir Austrija–Vengrija, sąjungininkės Turkija, Bulgarija) ir Antantės (Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija, sąjungininkės Serbija, Japonija, Italija, Rumunija, JAV). ...

Pirmasis Respublikos padalijimas

I Respublikos padalijimas. I padalijimą įtvirtino 1772 08 05 Austrijos, Prūsijos ir Rusijos pasirašyta I Peterburgo konvencija. Iš LDK valdų Rusijai atiteko šiaurinės Rytų Baltarusijos žemės, iš LDK ir Lenkijos bendrų valdų – Latgala. Prūsija ir Aust...

Pirmoji Rusijos revoliucija (1905)

1905 m. revoliucija. Pirmoji Rusijos revoliucija. Po darbininkų demonstracijos sušaudymo 1905 01 09 Rusijoje prasidėjo masiniai darbininkų streikai, valstiečių sukilimai, neramumai armijoje ir laivyne (sukilimas šarvuotyje „Potiomkinas“, Vladivostoko sukilimas)...

Plebiscitas

Plebiscitas. Visų šalies gyventojų balsavimas svarbiu valstybei klausimu.

Pleistocenas

Pleistocenas (gausiausias + naujas). žemės geologijos istorijos kvartero periodo epocha. Prasideda apie 2 mln. m. pr. Kr. ir baigiasi holoceno epocha – apie 10000 m. iki šių laikų.

Pliateriai

Pliateriai. XIII–XX a. Livonijos, Lenkijos ir Lietuvos didikų giminė, grafai. Giminės pradininkas – XII a. pab. riteris Hereboldas Brėjelietis, pramintas Pliateriu. LDK Pliateriai įsikūrė XVII a. I pusėje, iki tol turėjo valdas Livonijoje. Respublikos ...

Plokštinis kapinynas

Plokštinis kapinynas (plokštinis kapas). Laidojimo paminklo forma. Pavadinimas kilęs nuo „plokščias kapas“, nes šiuo metu jokių antžeminių statinių nėra išlikę, nors anksčiau jų galėjo būti. šiai laidojimo formai būdinga pailga, dažnai suapvalintais g...

Plūgas

Plūgas. Geležinis arimo įrankis, traukiamas arklių ar jaučių. Lietuvoje paplito XVIII a. pabaigoje (daugiausia dvaruose), valstiečių ūkiuose – XIX a. pabaigoje. Gali būti vienvagiai, dvivagiai, trivagiai ir kt. XX a. viduryje pradėta naudoti traktorinius...

Podolė

Podolė. Istorinė sritis tarp pietinio Bugo ir Dnestro (dabartinės Vinicos ir Chmelnickio sritys Ukrainoje). Susidarė XIV a., o 1363 m. prijungta prie LDK. 1430 m. vakarinę, o 1569 m. ir rytinę Podolę prisijungė Lenkija.

Polaneco universalas

Polaneco universalas. Svarbiausias 1794 m. sukilimo vadovybės aktas, skirtas valstiečių klausimui. Pasirašytas 1794 m. gegužės mėn. 7 d. Polanece (Lenkija, Tarnobžego vaivadija). Autoriai – Tadas Kosciuška ir Hugas Kolontajus. Universalas suteikė baudžiaunin...

Poleksėnai

Poleksėnai. Vakarų jotvingių gentis, susiformavusi II–VII amžiuje. Jų gyventa teritorija – Elko upės baseinas ir į šiaurę nuo Bebro (Narevo intako) upės. Kartais šiuo vardu vadinami visi jotvingiai. Nuo XII a. ši jotvingių gentis susiduria su vis didėjanči...

Polianovo taika

Polianovo, Polianovkos taika. Respublikos taikos sutartis su Rusija, sudaryta 1634 06 14 Semleve (prie Polianovkos upės). Užbaigė 1632–1634 m. Smolensko karą. Patvirtino Deulino paliaubų (1618 12 11) sąlygas. Rusija atsisakė pretenzijų į Livoniją, taip pat vi...

Politeizmas

Tikėjimas į daugiau nei vieną dievą. Pvz.: Graikų, Romėnų.

Poloneco universalas

Poloneco universalas. Svarbiausias 1794 m. sukilimo aktas, skirtas valstiečių klausimui. Pasirašytas 1794 05 07 Polonece (Lenkija). Autoriai Tadas Kosciuška ir Hugas Kolontajus. Universalas suteikė baudžiauninkams asmens laisvę, 33–50% sumažino lažą. Val...

Polonizacija

Polonizacija, lenkinimas. Lietuvos polonizacija prasidėjo XIV a. pradžioje ir tęsėsi iki XIX amžiaus. Palankios sąlygos polonizacijai susidarė po 1387 m. Lietuvos krikšto. Lenkai Lietuvoje ėmė tapti klebonais ir vyskupais, lietuviai vyko mokytis į Krokuvą...

Polonofobija

Polonofobija. Priešiškumas viskam, kas lenkiška.

Poltavos mūšis

Poltavos mūšis. šiaurės karo mūšis. 1709 07 08 įvyko prie Poltavos tarp Rusijos (42 tūkst. žmonių, 72 pabūklai, vadas Petras I) ir švedijos (20 tūkst. žmonių, 4 pabūklai, vadas Karolis XII) kariuomenių. Už švedus kovojo ir etmono I Mazepos vadovaujam...

Pomeranijos stadija

Pomeranijos stadija. Paskutinio (Viurmo) ledynmečio stadija. Ledo pakraštys buvo linijoje Veisiejai–Merkinė–Daugai–Riešė–švenčionėliai–Dūkštas. Ties Dūkštu ledyno pakraščio riba, sudariusi aštrų kylį, suko švenčionių aukštumos papėde į pietryčius. Pomeranij...

Ponai

Ponai. XIV pab.–XVIII a. įtakingiausia LDK didžiūnų grupė. Iš pradžių jais buvo vadinami tik didžiūnai, kilę iš bajorų, bet nuo XVI a. ši sąvoka taikyta ir išlikusiems žymesniems kunigaikščiams. Nuo XV a. pradžios ponai įgijo kur kas didesnę įtaką nei ...

Ponų taryba

Ponų taryba. XV a. I pusės–XVI a. LDK centrinės valdžios organas, kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu valdęs kraštą. Nuo XV a. II pusės ji tapo faktine LDK vyriausybe. Pradžioje Ponų taryba vykdė kai kurias administracines ir kartu su didžiuoju ku...

Populiacija

Populiacija (gyventojai). Vienos biologinės rūšies individų, gyvenančių tam tikrame areale, visuma, genetiškai skirtinga nuo kitų individų grupių.

portulanas

Jūrinis žemėlapis

Potockiai

Potockiai. XIV–XIX a. pab. Respublikos, Lenkijos valstybės ir karo veikėjų giminė. Kilusi iš Potoko pilies (Krokuvos apylinkėse) savininkų. Turėjo didelių dvarų Vakarų Ukrainoje. Nuo XVII a. giminiavosi su LDK didikais Radvilomis. Nuo XVIII a. II trečda...

Pozityvizmas

Pozityvizmas. Filosofijos kryptis. Teigia, kad pozityvias, tikras žinias gauname tik iš specialiųjų mokslų, o filosofija yra nereikalinga. Atsirado XIX a. 4 dešimtmetyje. Pradininku laikomas O. Kontas. Lietuvoje pradėjo reikštis XIX a. pab.–XX a. pr. žy...

Prahos universitetas

Prahos (Karolio) universitetas. Vienas iš seniausių Europos universitetų. įkurtas 1348 m. 1380 m. čia studijavo pirmieji studentai iš Lietuvos. 1397 m. universitete įsteigta lietuvių studentų kolegija, kurios globėjas buvo J. Husas.

Pramotė

Pramotė. Mitinis vaizdinys totemizme, žvėris – žmonių genties pranokėja ir globėja.

Pranciškonai

Pranciškonai. Katalikų vienuolių ordinas, įkurtas Italijoje 1209 m. Buvo pirmi elgetaujantys vienuoliai, smerkė dvasininkijos gobšumą. Lietuvoje atsirado XIII a. per kryžiaus karus ir Mindaugo krikštą. XVIII a. turėjo apie 50 vienuolynų.

Preborealis

Preborealis. Pirmasis holoceno klimatinis periodas (tarp 8000 ir 7000 m. pr. Kr.).

Precesija

Precesija (ėjimas priekyje). Lėtas periodinis žemės ašies slinkimas kūgio paviršiumi aplink įsivaizduojamą ašį, statmeną ekliptikos plokštumai. Reiškinį sukelia Mėnulio ir Saulės poveikis netaisyklingos formos žemei (dėl masės pertekliaus ties pusiauju). Pre...

Prefektas

Prefektas. Kai kuriose valstybėse – miesto policijos viršininkas.

Priešistorė

Priešistorė (proistorė). Senesnioji žmonijos raidos dalis, apimanti laikotarpį maždaug nuo 2 milijonų metų iki atsirandant raštui, fiksuojančiam istorinius įvykius. Tyrinėjimai šioje srityje atliekami daugiausia archeologiniais metodais; dažnai jie n...

Priešistorės periodizacija

Lietuvos priešistorės periodizacija. Skirstymas į tris laikotarpius: akmens amžius, bronzos arba žalvario amžius, geležies amžius. Visa priešistorė apima laikotarpį nuo 11000–10000 m. pr. Kr. iki XIII a. po Kr. Akmens amžius apima laikotarpį nuo 11000 iki ...

Prigimtinė teisė

Prigimtinė teisė, prigimtinės teisės teorija. Teorija, teigianti, kad egzistuoja visiems žmonėms įgimtos teisės: laisvės, lygybės, privačios nuosavybės. Tokias idėjas kėlė Platonas, Sokratas, Tomas Akvinietis. Labiausiai paplito XVII–XVIII amžiuje. Prigimt...

Profsąjunga

Profsąjunga, profesinė sąjunga. Tam tikros profesijos darbininkų ar tarnautojų organizacija, skirta ginti ir atstovauti savo profesijos reikalams.Atsirado XVIII a. pabaigoje–XIX a., Lietuvoje – XIX a. pabaigoje.

Protektoratas

Protektoratas. 1. Valstybės priklausomybės forma. Stipri valstybė (protektorius) per savo rezidentą tvarko silpnesnės šalies (protektorato) užsienio politiką ir kontroliuoja vidaus politiką. Protektoratas sudaromas sutartimi. Paprastai ji stipriosios šalies p...

Protestantai

Protestantai (LDK). Reformacija Lietuvoje paplito XVI a. pradžioje. 1550 m. Vilniaus seimas pripažino stačiatikiams ir protestantams lygias teises su katalikais. Tais pat metais žygimantas Augustas suteikė tikybos laisvę visiems krikščionybės išpažinė...

Protėvių kultas

Protėvių kultas, manizmas (vėlės). Mirusių protėvių religinis garbinimas, pagrįstas tikėjimu, jog jie gali daryti poveikį gyviesiems. Kulto objektu tapdavo aukščiausią visuomeninę padėtį turėję protėviai – vadai, didvyriai, žyniai. šio kulto reliktai – ...

Prūsai

Prūsai. Vakarų baltų genčių junginys, gyvavęs pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje ir kalbėjęs prūsų kalba. Prūsus sudarė bartai, galindai, notangai, nadruviai, pagudėnai, pamedėnai, sembai, varmiai. Prūsų kultūrai būdingas mirusiųjų deginimo paprotys, kap...

Prūsija

Prūsija. Baltų genčių gyventa teritorija pietrytiniame Baltijos jūros pakraštyje. Vakaruose siekė Vyslos žemupį, rytuose Deimenos ir Mozūrijos ežeryno liniją, pietuose – Narevo intakų aukštupius. Prūsiją sudarė keletas žemių – Barta, Galinda, Kulmas, Liuba...

Prūsijos karalystė

Prūsijos karalystė. Vokiečių valstybė pietrytiniame Pabaltijyje. Egzistavo nuo 1701 m., kai Prūsijos kunigaikštystės kurfiurstas Frydrichas III gavo iš šventosios Romos imperijos imperatoriaus karaliaus titulą. Sostinė buvo Berlynas. 1871 m. Prūsijos...

Prūsijos kunigaikštystė

Prūsijos kunigaikštystė. 1525–1701 m. – vokiečių valstybė pietrytiniame Pabaltijyje, iki 1657 m. Lenkijos karalystės vasalė. 1618–1701 m. ji buvo sujungta personaline unija su Brandenburgu ir valdoma iš Berlyno. Susidarė Kryžiuočių ordino teritorijoj...

Pučas

Pučas. Nedidelės sąmokslininkų grupės įvykdytas valstybės perversmas arba mėginimas jį įvykdyti.

Putvės pilis

Putvės pilis. Viena iš svarbesnių XIV a. pradžios lietuvių pilių Karšuvos žemėje. Manoma, kad ji buvo Indijos (Grublių) piliakalnyje (į šiaurę nuo Putvės kaimo, šilalės rajone). 1307–1328 m. pilį puldinėjo kryžiuočiai. Vėliau šaltiniuose pilis nebeminima....