Pilis. Uždaras gynybinių įrenginių bei gyvenamųjų, ūkinių, kulto ir kt. pastatų kompleksas. Lietuvoje nuo IV–V po Kr. įrenginėtos slėptuvinio pobūdžio medinės pilaitės. X–XIV a. medinių pilių plotas Lietuvoje sudarė nuo 4 iki 8000 kv. m. Jų pylimai buvo 6–8 m aukščio, sutvirtinti rąstais ir akmenimis, ant jų – gynybinės sienos su jose įrengtais bokštais ir vartais. XIII–XIV a. pradžioje imta statyti mūrines ankstyvąsias aptvarines pilis (seniausia Kauno, didžiausia Medininkų pilis).