Home / Sąvokos / P / Prūsai

Prūsai

Prūsai. Vakarų baltų genčių junginys, gyvavęs pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje ir kalbėjęs prūsų kalba. Prūsus sudarė bartai, galindai, notangai, nadruviai, pagudėnai, pamedėnai, sembai, varmiai. Prūsų kultūrai būdingas mirusiųjų deginimo paprotys, kapai su žirgais. Prūsų kultūra artimai susijusi su Vidurio Europos kultūra. Dėl prekybos gintaru jau nuo II a. prasideda prūsų kultūros pakilimo laikotarpis. V–IX a. užsimezga ryšiai su skandinavais, aktyvėja prekyba. Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu į sritį tarp Oderio ir Vyslos veržėsi slavai. IX–XII a., nepaisant svetimtaučių išpuolių, klesti prūsų materialinė ir dvasinė kultūra. žemėse gausu gamybos ir prekybos centrų, įtvirtintų medinių pilaičių, kunigaikščių bei karių kapų, kuriuose randama turtingų papuošalų, ginklų, žirgo aprangos reikmenų. Svarbiausius visuomenės klausimus sprendė vaida – kiekvienos žemės vyrų susirinkimas. įtakingiausi vaidoje buvo genčių vadų palikuonys, kuriuos nuo XIII a. vadino vitingais. Nuo IX a. prūsus ėmė puldinėti vikingai, o nuo X a. – lenkų kunigaikščiai. Tačiau prūsai išliko nepriklausomi ir 1161 m. sutriuškino didžiulę lenkų kariuomenę. 1226 m. Mazovijos kunigaikštis Konradas kovai su prūsais pasikvietė Kryžiuočių ordiną. 1231–1274 m. vyko kryžiuočių ir prūsų karas. XIII a. pab. prūsai buvo nukariauti, jų žemes kolonizavo vokiečiai. Jos žemėse susikūrė teokratinė Kryžiuočių ordino valstybė. Per kovas daugybė prūsų žuvo, dalis pasitraukė į Lietuvą ar Mazoviją. Dauguma virto mažažemiais valstiečiais-baudžiauninkais. Ilgiausiai prūsai išliko Semboje. Manoma, kad paskutiniai prūsai, mokėję prūsiškai, išmirė XVIII a. viduryje.