Home / Sąvokos / P / Prūsijos kunigaikštystė

Prūsijos kunigaikštystė

Prūsijos kunigaikštystė. 1525–1701 m. – vokiečių valstybė pietrytiniame Pabaltijyje, iki 1657 m. Lenkijos karalystės vasalė. 1618–1701 m. ji buvo sujungta personaline unija su Brandenburgu ir valdoma iš Berlyno. Susidarė Kryžiuočių ordino teritorijoje po jo sekuliarizacijos. Nuo XVII a. vidurio faktiškai autonominė jungtinės Brandeburgo ir Prūsijos valstybės dalis. Valdė Hohencolernų dinastijos kunigaikščiai. Kunigaikščio ir jo tarybos valdžią (ypač iki 1657 m.) varžė Prūsijos seimas – landtagas. Ekonomikos pagrindą sudarė lažinis žemės ūkis ir užsienio prekyba, ypač su LDK. Sostinė Karaliaučius buvo svarbus prekybos ir manufaktūrinės pramonės centras. Kiti žymesni miestai – Klaipėda, Tilžė. Gyventojai – lietuviai (lietuvininkai), lenkai (mozūrai), prūsai, vokiečiai (dauguma bajorai, miestiečiai, laisvieji valstiečiai). Nuo 1525 m. valstybinė religija – liuteronybė. 1701 m. tapo Prūsijos karalystės provincija. Kunigaikštystėje XVI a. baigė susidaryti Mažosios Lietuvos ir Mozūrijos (XVII a.)sritys. Prūsijos kunigaikščiai: Albrechtas Brandenburgietis (valdė 1525–1568), Albrechtas Frydrichas (1568–1604), Joachimas II Frydrichas (1605–1608), Johanas Sigizmundas (1609–1619), Georgas Vilhelmas (1619–1640), Frydrichas Vilhelmas (1640–1688), Frydrichas III (1688–1701).