R

Rabinas

Rabinas. Judėjų dvasininkas.

Racionalistai

Racionalistai (protingi). Filosofai, pripažįstantys protui autonomišką, nuo patyrimo nepriklausančią pažinimo galią.

Racionžo taika

Racionžo taika. Sudaryta 1404 05 23 Vyslos saloje, ties Racionžeko pilimi (Vloclaveko vaivadijoje). Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto sutartis su Kryžiuočių ordino magistru. Ja buvo baigtas Kryžiuočių ordino ir LDK 140...

Radomo konfederacija

Radomo konfederacija. Respublikos didikų ir bajorų ginkluota politinė sąjunga kovai su mėginimais sustiprinti karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio valdžią. Konfederaciją rėmė Rusija. Konfederatai – karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio ir jį remia...

Radvilos

Radvilos, LDK didikų giminė (nuo 1547m. kunigaikščiai). XVI–XVIII amžiuje 22 Radvilos giminės atstovai buvo kancleriais, maršalkomis, etmonais ir iždininkais, 37 vaivadomis, 2 vyskupais, 1 kardinolu. šiai giminei priklauso ir Lietuvos didžioji kunigaikšti...

Raitininkai

Raitininkai (leičiai). LDK valstiečių tarpsluoksnis. Prižiūrėjo feodalų arklius. XV–XVI a. jų tarnyba mažai tesiskyrė nuo arklininkų.

Raseinių žemė

Raseinių žemė. Istorinė žemaitijos žemė. Pirmą kartą šaltiniuose minima 1253 m., kai Mindaugas pusę Raseinių žemės dovanojo vyskupui Kristijonui.

Rasizmas

pažiūros,teigianęios,kad biologiniu,visuomeniniu ir intelekto požiūriu žmonių rasės yra nelygiavertės, tam tikra rasė turi įgimtų panašumų ir yra aukštesnė už kitas

Raudonieji

Raudonieji. Demokratiška 1863 m. sukilimo politinė grupuotė. Susiformavo 1861 m. Lietuvoje, organizavo Judėjimo komitetą, nuo 1863 07 Lietuvos provincijų vykdomąjį skyrių. Išsiskyrė kairysis ir dešinysis sparnas. Kairieji raudonieji pasisakė už baudžiavo...

Raudonoji armija

Raudonoji armija. 1918–1946 m. – Sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos sausumos kariuomenė bei karinės oro pajėgos. Nuo 1918 07 10 buvo organizuojama visuotinės karinės prievolės pagrindu. 1946 m. pavadinta Sovietine armija.

Realizmas

Realizmas. Meno kryptis. Susiformavo XIX a. I pusėje Anglijoje ir Prancūzijoje, vėliau paplito kitose šalyse. Siekė objektyviai vaizduoti tikrovę, esmines daiktų, reiškinių savybes. Labiausiai reiškėsi literatūroje. Būdingi prozos žanrai, vaizduojama k...

Recepcija

Recepcija. Sociologinių ir kultūrinių formų (papročių, pažiūrų, teisės) perėmimas iš praeities ir pritaikymas vėlesnėje visuomenėje.

Referendumas

Referendumas. Visuotinis piliečių balsavimas šalies politikos, konstitucijos, įstatymų priėmimo klausimais.

Reformacija

Reformacija. XVI–XVII a. daugelyje Europos šalių vykęs visuomeninis judėjimas, siekęs reformuoti katalikų bažnyčią. Reformatai kritikavo popiežiaus valdžią, siekė pajungti bažnyčią pasaulietinei valdžiai. LDK buvo trys pagrindinės reformatų srovės: l...

Reichstagas

Vokietijos parlamentas

Religija

Religija. Tikėjimas, aiškinantis pasaulį, žmoniją ir žmogų; taip pat tikėjimą atitinkantys ir realizuojantys apeiginiai veiksmai bei tikinčiųjų visuomeninė organizacija.

Religinis kultas

Religinis kultas (garbinimas). Viena iš pagrindinių religijos dalių, jos praktinis aspektas; sakralinės praktikos, veiksmų, sudarančių išorinę tikybos turinio išraišką, visuma. Religijos istorijoje skiriami tokie kulto raidos etapai: ritai, apeigos ir ...

Renesansas

Renesansas. Vakarų ir Centrinės Europos šalių kultūros ir visuomeninės raidos epocha, žyminti perėjimą nuo viduramžių prie naujųjų laikų kultūros. Prasidėjo XIV a. Italijoje, daugelyje šalių paplito XV–XVI a. Renesansui būdinga ryškus mokslo, meno, švietim...

Renta

Renta. Pajamų rūšis, reguliariai gaunama iš kapitalo, turto, žemės.

Reparacija

Reparacija. Materialinės žalos atlyginimas kitai valstybei.

Respublika

Respublika. Valstybės valdymo forma, kai aukščiausi valstybės valdymo organai yra renkami arba juos sudaro renkamas atstovaujamasis organas (parlamentas). Skiriama parlamentinė respublika, kur pripažįstama parlamento viršenybė, ir prezidentinė respublik...

Retušas

Retušas. Titnago dirbinių (strėlių antgalių, peilių, gremžtukų, grandukų, rėžtukų) pakraštėlių aštrinimas nudaužant nelygumus. Atliekamas daužant kitu akmeniu (muštuku) arba spaudžiant kietu kaulu ar ragu.

Revizinė siela

Revizinė siela, revizinis žmogus. XVIII–XIX a. Rusijos imperijoje – prievolinių luomų vyriškis, įrašytas į revizijų sąrašus. Nuo revizinio asmens buvo imamas pagalvės mokestis.

Revoliucija

Revoliucija. Smarkus gamtos, visuomenės, kultūros pasikeitimas, perversmas.

Rezistencija

Rezistencija. Pasipriešinimo (pvz., okupacijai) judėjimas.

Rezoliucija

Rezoliucija. 1. Trumpa suvažiavimo, susirinkimo ar komiteto išvada svarstytu klausimu. 2. Pareigūno ar viršininko sprendimas, užrašytas prašytojo rašte.

Rėžtukas

Rėžtukas. Titnaginis įrankis, siaurais skersiniais ašmenimis kampe. Jis skirtas pjauti kaului ir ragui. Ypač dažnai naudotas paleolito ir mezolito laikotarpiu.

Rikojotas

Rikojotas. Prūsų kulto vieta. XVI a. pirmoje pusėje aprašė Simonas Grūnavas (apie 1470–1529). Ją 521 m. įrengė krivių krivaitis Brutenis ir jo brolis Videvutis. Rikojote augęs amžinai žaliuojantis ąžuolas, kurio drevėse stovėjo trijų dievų – Perkūno, Pa...

Rimberto kronika

Rimberto kronika. „šv. Anscharijaus (šv. Ansgaro, šv. Anscharo) gyvenimas“. IX a. pabaigoje užrašė arkivyskupas Rimbertas (Rimbertus). Aprašomi VIII–IX a. įvykiai, tačiau didžiausioji dalis skirta IX a. Dėstoma Danijos, švedijos ir viso Skandinavijos ist...

Risas

Risas (pagal Dunojaus intako Riso pavadinimą). Didžiausias kvartero ledynmetis. Prasidėjo maždaug prieš 400–350 tūkst. metų ir truko apie 300–250 tūkst. metų.

Ritualas

Ritualas (apeiginis). Kulto veiksmų atlikimo būdas, forma, tvarka.

Rivijaus kronika

Rivijaus kronika. Livonijos metraštininko Johano Frydricho Rivijaus (1673–1730/1737) kompiliacinis veikalas, kuriame įterpta ištrauka iš Vilniaus vaito Augustino Rotundo „Lietuvos istorijos“. Intarpe aprašoma senojo tikėjimo šventykla su Perkūno stab...

Rodo kolosas

Milžiniška graikų Saulės dievo Helijo skulptūra, stovėjusi Rodo saloje III a. pr. Kr., vienas iš septynių pasaulio stebuklų.

Romanovai

Romanovai. Rusų valstybės bojarinų giminė. Nuo 1613 m. Rusijos carų, 1721–1917 m. imperatorių dinastija. Pradininkas – XIV a. II ketvirčio Maskvos bojarinas Andrejus Kobyla. Giminę Romanovais imta vadinti iškilus trečiajam Romano sūnui Nikitai (mirė ...

Romantizmas

Romantizmas. Meno kryptis. Susiformavo XVIII a. pab. kaip protestas prie švietimo racionalizmą. Kėlė nepriklausomo, laisvo individo idealą. Mene tikrovė perkuriama, būdinga fantastika, sąlygiškumas. Pabrėžė tautų savitumą, domėjosi tautų istorija, tauto...

Romėniškoji teorija

Romėniškoji lietuvių kilmės teorija. Atsirado XV amžiuje, kai J. Dlugošui (1415–1480) „Lenkijos istorijoje“ teko aiškinti šiaip jau nemėgiamų lietuvių kilmę. Jis nurodė prūsų ir lotynų kalbų bendrumą, o aprašydamas antrąjį Lietuvos krikštą tiesiog teigė, kad...

Romos monetos

Romos imperijos monetos. Nuo Augusto Oktaviano (30–27 m. pr. Kr.–14 m. po Kr.) iki 476 m., kai paskutinis Romos imperatorius Romulas Augustulas atsisakė sosto, Romos imperiją valdė 75 imperatoriai. Visi jie, o dažnai ir jų šeimos nariai, įamžinti monetose. I...

Romovė

Romovė (Romuva, Romow). Prūsų ir kitų baltų religinio kulto centras. 1326 m. Prūsijos kronikininkas Petras Dusburgietis rašė: „Nadruvoje buvo vieta, kurią vadino Romuva, gavusi savo vardą nuo Romos, o ten gyveno žmogus, vadinamas kriviu, kurį gerbė k...

Rūdavos mūšis

Rūdavos mūšis (Rūdava, 18 km į šiaurę nuo dabartinio Kaliningrado). 1370 02 18 mūšis tarp LDK ir Kryžiuočių ordino. Algirdo ir Kęstučio vedama LDK kariuomenė 1370 02 17 užėmė Rūdavos pilį, o kitą dieną susikovė su priartėjusiais kryžiuočiais. Didžiojo ...

Runos

Runų rašmenys (paslaptis). Seniausi germanų rašto ženklai. Manoma, kad kilę II a. iš lotynų ir graikų rašto ženklų. Būdavo iškalami akmenyje, įrėžiami kaule, medyje. Skiriamos dvi jų modifikacijos – senoji (III–VIII a.) ir jaunoji (IX–XIV a.). Kaip kal...

Rusia

Rusia. Rytų slavų gyvenamos žemės vardas, pradėtas vartoti nuo X a. II pusės. X–XIII a. „Rusia“ tapo geografine politine sąvoka, taikyta Kijevo Rusios valstybei su jos svarbiausiais centrais – Kijevu, černigovu, Perejeslavliu. XI–XII a. Rusios termina...

Rusifikacija

Rusifikacija, rusinimas. Prievartinis rusų kalbos, kultūros diegimas nerusų tautoms, vykdytas Rusijos imperijoje. Ypač sustiprėjo XIX a. II pusėje. Rusinimas vyko per mokyklas, kariuomenę, administraciją.

Rusija

Rusija. Valstybė Rytų Europoje ir šiaurės Azijoje. Sostinė Maskva. Iki XVII a. pabaigos vartotas Rusios pavadinimas. IX–X a. slavų genčių gyvenamoje europinėje dabartinės Rusijos dalyje susikūrė Kijevo Rusios valstybė, 988–89 m. priėmusi krikščionybę. XI–...

Rusijos – Japonijos karas

Rusijos – Japonijos karas. 1904–05 m. karas tarp Rusijos ir Japonijos, kilęs dėl Japonijos nepasitenkinimo Simonoseko taikos sutartimi bei agresyvios Rusijos politikos Tolimuosiuose Rytuose. 1904 01 24 šalys nutraukė diplomatinius santykius. 01 27 japo...

Rusų galas

Rusų galas. Vilniaus dalis, Kęstučio ir Jogailos kovų laikais apgyvendinta išeivių iš Rusios.

Rutulinių amforų kultūra

Rutulinių amforų kultūra. Vėlyvojo neolito kultūra, paplitusi IV tūkstm. pr. Kr. Vidurio Europos lygumos šiaurinėje dalyje tarp Vidurio Vokietijos ir Rytų Rumunijos. Pavadinta pagal tipišką rutulio formos apvaliadugnę ar plokščiadugnę amforą su dviem ar ket...

Rytprūsiai

Rytprūsiai, Rytų Prūsija. Buvusi Prūsijos kunigaikštystės dalis tarp Vyslos ir Nemuno žemupių, susidariusi iš Kryžiuočių ordino XIII a. nukariautų baltų žemių. 1871–1945 m. kartu su Prūsija priklausė Vokietijos imperijai. Po Antrojo pasaulinio karo Pot...

Rytų Lietuvos kultūra

Rytų Lietuvos pilkapių kultūra. V–IX a. baltų kultūra. Manoma, kad šios kultūros kiltis susijusi su Didžiuoju tautų kraustymusi ir pirmąja slavų plėtimosi banga, stūmusia pietrytinius baltus į šiaurės vakarus. Chronologiškai šie reiškiniai sutampa: būtent V a....