Home / Sąvokos / R / Rutulinių amforų kultūra

Rutulinių amforų kultūra

Rutulinių amforų kultūra. Vėlyvojo neolito kultūra, paplitusi IV tūkstm. pr. Kr. Vidurio Europos lygumos šiaurinėje dalyje tarp Vidurio Vokietijos ir Rytų Rumunijos. Pavadinta pagal tipišką rutulio formos apvaliadugnę ar plokščiadugnę amforą su dviem ar keturiomis ąselėmis. Skirstoma į tris grupes – vakarinę, vidurinę, rytinę. Manoma, kad rutulinių amforų kultūra suvaidino lemiamą vaidmenį formuojantis Virvelinės keramikos kultūrai.Mirusiuosius laidojo įvairiai: plokštiniuose kapuose bei pilkapiuose. Pastarieji su akmeninėmis konstrukcijomis ir be jų. Mirusieji laidoti nedeginti, kapuose nuo 1 iki 10. Dažniausiai jie suriesti ir paguldyti, kartais randama pasodintų. įkapės – puodai, titnaginiai ir akmeniniai įrankiai, kauliniai ir gintariniai dirbiniai, kiaulės mėsa. Daugelyje vietų atskirai randama aukotų gyvulių (kiaulių, karvių, avių, ožkų, rečiau arklių) kapų. Rutulinių amforų kultūros indų paviršius lygus, juodas ar pilkšvai rudos spalvos. Ornamentuojamas dažniausiai viršutinis puodo trečdalis trumpais įbrėžimais, trikampiais ar rombiniais įgilinimais, susuktomis virvutėmis, nagų įspaudais. Daug neornamentuotų puodų. Pagrindiniai indai – nedidelės taurės ir įvairių formų dubenėliai ir amforos.