Home / Sąvokos / R / Rytų Lietuvos kultūra

Rytų Lietuvos kultūra

Rytų Lietuvos pilkapių kultūra. V–IX a. baltų kultūra. Manoma, kad šios kultūros kiltis susijusi su Didžiuoju tautų kraustymusi ir pirmąja slavų plėtimosi banga, stūmusia pietrytinius baltus į šiaurės vakarus. Chronologiškai šie reiškiniai sutampa: būtent V a. antrojoje pusėje išryškėja esminiai kultūros požymiai, kurie mažai tepakitę išlieka iki XIV amžiaus. Manoma, kad šios kultūros gyventojai yra lietuvių protėviai. Kaip tik šioje teritorijoje XIII a. susidarė Lietuvos valstybės branduolys ir ilgainiui lietuviais imta vadinti visus valstybės gyventojus. žinomiausi paminklai – Riklikų, Taurapilio, Cegelnės, Krikštonių, Kairėnų, Karamzinų, Neravų pilkapynai, Kernavės, Aukštadvario, Vilniaus, Maišiagalos piliakalniai. šios kultūros gyventojai savo mirusiuosius iki VI a. pradžios laidojo pilkapiuose ir nedegino, tačiau nuo VI a. pradžios mirusiųjų deginimo paprotys įsivyravo visoje Rytų Lietuvoje ir išliko iki krikščionybės įvedimo XIV amžiuje. Mirusiųjų kapams nebūdingos gausios įkapės. Vyrams dėti siauraašmeniai pentiniai kirviai, peiliai. Laidota su ietimis, tačiau dvi ietys dėtos tik turtingiesiems. Papuošalų vyrų kapuose nedaug. Tai lankinės segės, antkaklės su kabliuku ir kilpele, vytinės kūginiais galais.Moterys laidotos su darbo įrankiais – ylomis, pjautuvais, keliais moliniais verpstukais. Nešiojo žiedinius antsmilkinius, apvarėles iš įvijėlių ir spalvoto stiklo karolių bei gintaro karoliukų, šaukštines antkakles, antkakles su kabliuku ir kilpele, balnelines, vytines kūginiais galais. Drabužį susegdavo sege. Segės tokios pat nešiotos kaip ir vyrų. Retkarčiais vietoj segės randamas smeigtukas. Ant rankų nešiojo storagales, statinaitės formos, rankogalines, juostines apyrankes.