Home / Sąvokos / S / Septynerių metų karas

Septynerių metų karas

Septynerių metų karas (1756–1763). Prūsijos, Didžiosios Britanijos ir Portugalijos karas su Austrija, Prancūzija, švedija, Rusija, Ispanija. Kare abiejose pusėse dalyvavo ir Vokietijos valstybėlės. Karas kilo dėl sustiprėjusios Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kovos (kovota dėl kolonijų) bei agresyvios Prūsijos politikos susidūrimo su Austrijos ir Rusijos interesais. Karas vienu metu vyko Europoje, šiaurės Amerikoje ir Indijoje. Dėl 1754 m. Kanadoje prasidėjusių Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos konfliktų britai sudarė sąjungą su Prūsija, Prancūzija – su Austrija, o pastaroji – su Rusija. Prūsija turėjo geriausiai parengtą kariuomenę ir sumušė Saksoniją (kapituliavo 1756 10 15) ir austrus (1757 05 06 prie Prahos), tačiau tais pačiais metais Gros Jėgerdorfo mūšyje (1757 08 30) pralaimėjo švedams. Rusija užėmė Rytų Prūsiją (1758 01 22 kapituliavo Karaliaučius), laimėjo mūšį prieš prūsus prie Kunersdorfo (1759 08 12), užėmė Berlyną. Britai iki 1757 m. išstūmė prancūzus iš Indijos, 1760 m. užėmė visą Kanadą. 1762 m. karą su Prūsija nutraukė Rusija, Austrija ir Prancūzija. 1763 02 10 buvo pasirašyta Paryžiaus taika, pagal kurią Britanijai atiteko Prancūzijos valdos Kanadoje, Rytų Luiziana ir dauguma valdų Indijoje. Didžioji Britanija tapo galingiausia jūrų valstybe, o Prancūzija neteko politinio autoriteto. Karas labai nualino ir LDK, per kurią žygiavo Rusijos kariuomenė. Mažoji Lietuva 1757–1762 buvo patekusi į Rusijos valdžią. Rusija Lietuvoje ėmė rekrūtus. Prūsija žečpospolitoje į apyvartą paleido daug netikrų pinigų ir tai žlugdė Respublikos ekonomiką.