Home / Sąvokos / Š

Š

šaltyšius

šaltyšius, šulcas. Mažojoje Lietuvoje – kaimo steigėjas. Vadovavo valstiečių savivaldai ir teismui, prižiūrėjo lažą atliekančius valstiečius.

šaulių sąjunga

šaulių sąjunga, Lietuvos šaulių sąjunga. Pusiau karinė organizacija. Veikė 1919–1940 m. Lietuvoje. Buvo suskirstyta į rinktines, kuopas, būrius ir skyrius. Rinktinėms vadovavo apskričių karo komendantai. Turėjo savo chorus, orkestrus, teatrus, sporto...

šeimyna

šeimyna. Priklausomi žmonės, aptarnaujantys feodalų namų ūkį. Lietuvoje XIII–XIV a. buvo tik nelaisvieji, paveldėti iš patriarchalinės vergovės. Dalis kunigaikščiams tarnaujančių šeiminykščių ilgainiui tapo svarbiais pareigūnais ir patys tapo feodala...

šelio epocha

šelio (Abevilio) epocha. Antrasis senojo akmens amžiaus laikotarpis (nuo 600000–550000 – 430000–400000 m. pr. Kr.).

šiaulių ekonomija

šiaulių ekonomija. XVI a. pab. – XVIII a. pab. didžiausia LDK valstybinė žemės valda. šiaulių ekonomijai priklausė dab. Joniškio rajonas, didžioji šiaulių rajono dalis, Pakruojo ir Radviliškio rajonų vakarinės dalys. įsteigta 1589 m., XVI a. pabaigoje s...

šiaulių žemė

šiaulių (Saulės) žemė. Istorinė baltų žemė Dubysos aukštupio baseine. Vardas Saulė (neaišku, ar tai gyvenvietė, ar teritorija) pirmą kartą minimas aprašant 1236 m. Saulės mūšį. žemė pirmą kartą minima 1254 m., o paskutinį – 1358 metais. XIV a. II pus...

šiaurės karas

šiaurės karas (1700–1721). Rusijos ir švedijos karas dėl Baltijos ir jos pakraščių. Be Rusijos, su švedija įvairiu laiku dar kariavo žečpospolita, Danija, Saksonija, Prūsija ir Hanoveris. Per XVI ir XVII a. karus švedija buvo įsigalėjusi Baltijoje, į kur...

šiaurės Lietuvos fazė

šiaurės Lietuvos fazė. Besitraukiančio Viurmo ledyno sustojimo riba Lietuvos teritorijoje. Ji eina nuo Nidos per Ventės Ragą, Priekulę, Klaipėdą, Kretingą, Skuodą į Kuršą, o iš ten staigiai pasuka į pietryčius – per Naująją Akmenę, Linkuvą ir Likėnus Ne...

šiitai

šiitai. Islamo kryptis. Pripažįsta tik Koraną, nepripažįsta Sunų (padavimų). Teisėtais musulmonų dvasios vadovais laiko imamus – kalifo Alijaus, Mahometo žento, palikuonis.

šiluva

šiluva. Miestelis Raseinių rajone, 8 km į pietus nuo Tytuvėnų. 1987 m. turėjo 867 gyventojus. Nuo XV a. pr. minimas kaip kaimas, o 1517 m. jau vadinamas miesteliu. XVIII a. pabaigoje čia pradėti rengti dideli atlaidai ir šiluva tapo viena iš svarbiaus...

šiluvos atlaidai

šiluvos atlaidai (šilinės). Vyksta rugsėjo mėnesį. Buvo plačiai žinomi dar prieš reformaciją. į atlaidus plaukdavo žmonės ne tik iš visos žemaitijos, bet ir iš Vilniaus, kitų artimų vyskupijų, net iš Ragainės. Procesijos keliavo į atlaidus žemaitijoje ...

šiogūnas

Japonijos karo vadas, imperatoriaus vietininkas nuo 1192m.; 1603-1867m. šiogūnai buvo tikrieji Japonijos valdytojai.

šovinizmas

šovinizmas. Kraštutinis nacionalizmas. Teigia, kad tam tikra tauta yra išskirtinė, geresnė už kitas, skatina tautų priešiškumą.

šv. Jonų bažnyčia

šv. Jonų bažnyčia. Vilniaus universiteto dalis. Tai halinio tipo bažnyčia su 7 koplyčiomis prie šoninių navų. Jogailos statyta (1387–1426) bažnyčia buvo gotikinė. 1571 m. priklausė jėzuitams. Po 1737, 1741, 1748 metų gaisrų atstatyta. 1756–1758 m. rekon...

šv. Romos imperija

šv. Romos imperija (nuo XV a. pabaigos – šventoji vokiečių tautos Romos imperija). Europos valstybinis junginys, gyvavęs 962–1806 metais. įėjo Vokietija (galingiausia imperijos šalis), šiaurinė ir vidurinė Italijos dalis, čekija, Burgundijos karalystė, Nyde...

šventosios uostas

šventosios uostas. Lietuvos pajūrio uostas prie šventosios upės žiočių 34 km į šiaurę nuo Klaipėdos uosto, 12,5 km nuo Palangos. žinomas jau nuo senovės. XVI a. uostas konkuravo su gretimais vokiečių valdomais Klaipėdos ir Liepojos uostais. Vokiečių paveik...

šviečiamoji filosofija

šviečiamoji filosofija. švietimo epochos filosofija, atsiradusi XVII a. pabaigoje Vakarų Europoje ir plitusi iki XVIII a. pradžios. Rėmėsi Renesanso epochos ir XVII a. filosofijos tradicijomis, kritikavo vidurinių amžių scholastinę filosofiją. šviečiamoji...

švietimo epocha

švietimo epocha. Europos visuomeninės minties ir kultūros kryptis, kilusi XVII a. pabaigoje. Labiausiai buvo paplitusi XVIII a. švietimas buvo priešiškas feodalinei santvarkai, luominiam susiskaldymui, religiniam fanatizmui, scholastinei filosofijai. Ji re...