Home / Sąvokos / T / Tijūnas

Tijūnas

Tijūnas. XIV–XVIII a. LDK žemesnio rango feodalinis pareigūnas. XIV ir XV a. I pusėje buvo didžiojo kunigaikščio vietininkas mažesniems kiemams ir valsčiams (paprastai juo tapdavo vietos bajoras). Tijūno jurisdikcijoje buvo visi valsčiaus gyventojai. Valsčiui tapus dvaru, tijūnas virsdavo lankytoju. Vis daugiau valstiečių paverčiant baudžiauninkais, tijūnas ilgainiui tapo tik valsčiaus ar jo dalies ūkiniu vadovu. Tijūno administracinė ir teisinė kompetencija vis mažiau teapėmė bajorus, o XVI a. pradžioje tijūnai galutinai prarado valdžią bajorams. 1564–1566 m. luomų, teismų ir administracijos reformos panaikino valsčių tijūnų pareigybę. Ji iki 1795 m. išliko tik žemaitijos valsčiuose.