V

Vaina

Vaina Benediktas, Vilniaus vyskupas nominatas.

Vaitas

Vaitas. LDK miesto, turinčio savivaldos teisę, pareigūnas. Skyrė didysis kunigaikštis iš miestiečių išrinktų 4 kandidatų (dažniausiai bajorą). Kaune nuo 1584 m., Vilniuje nuo 1610 m. vaitas buvo renkamas. Mieste turėjo aukščiausią valdžią, su suolininkais na...

Vaivada

Vaivada. Aukštas LDK vietos valdžios pareigūnas. Vaivados pareigybė Lenkijos pavyzdžiu įvesta 1413 m. (Vilniaus ir Trakų vaivados). Tarp LDK vaivadų svarbiausi buvo Vilniaus ir Trakų vaivados. Vilniaus vaivada paprastai būdavo LDK kancleris. Vaivadas ...

Vaivadija

Vaivadija. LDK teritorinis administracinis vienetas. LDK vaivadijas sudarinėti pradėta Lenkijos pavyzdžiu. 1413 m. vietoj Trakų ir Vilniaus kunigaikštysčių (vietininkijų) buvo įkurtos Vilniaus ir Trakų vaivadijos. 1471 m. įkurta Kijevo, 1504 m. – Poloc...

Vakarų baltų kultūra

Vakarų baltų pilkapių kultūra. 1700/1600 m. pr. Kr.–1 m. po Kr. baltų kultūra. Ji paplitusi baltų arealo pietvakariuose, o jos centras buvo Sambija, kurioje gausiausia paminklų. Kiek rečiau pilkapių kultūros paminklai paplitę Priegliaus baseine – yra...

Vakarų Lietuvos kultūra

Vakarų Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra. I–V a. baltų kultūra. I a. po Kr. Lietuvos pajūryje pakito laidosena: įsigalėjo plokštiniai kapai, kuriuose mirusieji būdavo laidojami nedeginti. Tačiau išliko stiprios Vakarų baltų pilkapių kultūros tradicijo...

Valakas

Valakas. XVI a. II pusės–XIX a. LDK žemės ploto vienetas. Visoje LDK paplito XVII a. I pusėje. Dydis – 21,38 ha. Oficialiai matuoti žemę valakais nustota panaikinus baudžiavą (1861), bet buityje naudotas iki Pirmojo pasaulinio karo.

Valakų reforma

Valakų reforma. 1557 m. įvykdyta LDK žemės reforma. Jos metu visa didžiojo kunigaikščio dvaro ir valsčiaus žemė buvo jungiama į vieną plotą, padalintą valakais (1 valakas – maždaug 21,38 ha). Valakai burtų keliu dalijami valstiečių kiemams. Valakai bu...

Valavičiai

Valavičiai. XV–XIX a. pradžios Lietuvos didikų giminė. Giminiavosi su Radvilomis, Pacais. XVI–XVIII a. dvylika giminės atstovų buvo Respublikos senatoriai. Valavičiai turėjo dvarų Lietuvoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje. įtakingiausi buvo XVI–XVII a. p...

Valdajaus kultūra

Valdajaus kultūra. Neolito (IV–II tūkstm. pr. Kr. pr.) kultūra, išplitusi Valdajaus aukštumoje, vidurio Rusijoje. Vakaruose ribojosi su Narvos kultūra, šiaurėje tęsėsi iki Novgorodo srities, rytuose apėmė Volgos aukštupį iki Tverės, pietuose – iki Dniepro au...

Valkininkų konfederacija

Valkininkų konfederacija. Lietuvos bajorų ginkluota politinė sąjunga, sudaryta 1700 m. spalio pabaigoje prie Valkininkų. Tikslas – kovoti prieš Sapiegų įsigalėjimą LDK. Karo vadu konfederatai išrinko Mykolą Višnioveckį, maršalka – M. Katilą. Lemiamas k...

Valsčius

Valsčius. LDK administracinis teritorinis vienetas, susidaręs daugiausia iš senųjų žemių ir sritinių kunigaikštysčių (Deltuvos, Karšuvos, Knituvos). Valsčius žinomas nuo XIV a. pabaigos. Jo centras būdavo didžiojo kunigaikščio pilis ar kiemas. Valsči...

Valstiečiai liaudininkai

Valstiečiai liaudininkai, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. 1922–1936 m. veikusi Lietuvos politinė partija. Susikūrė iš Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos. Svarbiausi veikėjai – Felicija Bortkeviči...

Varpininkai

Varpininkai. 1888–1902 m. veikusi lietuvių liberali demokratinė grupuotė. Kovojo prieš tautinę priespaudą, lenkinimą, rūpinosi lietuvių tautinės savimonės, kultūros ugdymu, propagavo pažangius ūkininkavimo metodus. Rengdavo metinius suvažiavimus, kurie rinkdavo v...

Varšuvos konfederacija

Varšuvos konfederacija. Siekdami neutralizuoti galimus neigiamus Henriko Valua atėjimo į sostą padarinius, 1573 01 28 Varšuvoje susirinkę Lenkijos bajorai (LDK atstovai dėl politinių priežasčių nedalyvavo) paskelbė dokumentą, žinomą 1573 m. Varšuvos ko...

Varšuvos kunigaikštystė

Varšuvos kunigaikštystė, Varšuvos hercogystė. Vasalinė Napoleono Prancūzijos valstybė, sudaryta po Tilžės taikos sutarties 1807 m. iš Prūsijos atimtose lenkų žemėse. 1809 m. prie kunigaikštystės buvo prijungtos iš Austrijos atkariautos lenkų žemės. 1814...

Vasilčikovai

Vasilčikovai. Rusijos kunigaikščių giminė. Turėjo dvarų Lietuvoje. Pradininkas – Ilarionas Vasilčikovas (1777–1847), pradėjęs karo tarnybą eiliniu kareiviu, gavęs generolo laipsnį, 1831 m. – grafo, 1839 m. – kunigaikščio titulą. žymesni atstovai – Alek...

Vatikanas

Vatikanas. Miestas–valstybė, popiežiaus rezidencija vakarinėje Romos miesto dalyje. Valstybę valdo popiežius, turintis aukščiausią įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžią. Vatikane popiežius reziduoja nuo XIV a. pabaigos. 1870 m. buvo suvienyta Ital...

Vavelis

Vavelis. Kalva Krokuvoje, kairiajame Vyslos krante. Kalvoje yra X–XVIII a. architektūrinis ansamblis. Nuo X a. pabaigos iki 1609 metų čia buvo Lenkijos karalių rezidencija, jų karūnavimo ir laidojimo vieta.

Vazos

Vazos. švedijos karalių dinastija (1523–1654), kurios atšaka buvo Respublikos valdovais (1587–1668).

Veliuonos pilis

Veliuonos pilis. Iki 1315 vadinta Junigeda. XIII–XV a. pradžioje buvo vienas iš svarbiausių lietuvių gynybos punktų. Saugojo Panemunę į vakarus nuo Kauno nuo kryžiuočių antpuolių. Pilis pastatyta 1245 m., 1349 m. sutvirtinta; o 1412 m. Vytautas pastatė nauj...

Velykos

Velykos. Seniausia judėjų ir krikščionių šventė. švenčiama po pavasario lygiadienio III.21, vėliausiai IV.25. Katalikų pradedama švęsti sekmadienį, po pirmosios mėnulio pilnaties – po ekvinokcijos. Lietuvoje sutapo su pagoniška senovės lietuvių pavasario...

Vėlyvasis driasas

Vėlyvasis driasas. šaltasis vėlyvojo ledynmečio laikotarpis – stadialas (9000–8000 m. pr. Kr.), pavadintas pagal tuometinį augalą „Dryas octopetala“

Vėlyvoji gotika

Vėlyvoji gotika. Vėlyvasis gotikos laikotarpis Lietuvoje truko nuo XV a. II pusės iki XVI a.

Vermachtas

Vermachtas. Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pavadinimas 1935–1945 metais.

Versalio taikos sutartis

Versalio taikos sutartis. Taikos sutartis tarp Antantės valstybių ir Pirmajame pasauliniame kare nugalėtos Vokietijos, pasirašyta 1919 06 28. įsigaliojo nuo 1920 01 10. šia sutartimi Lenkija atgavo savo vakarines sritis (Didžiąją Lenkiją ir Pamarį), ...

Vetinai

Vetinai. Dinastija, valdžiusi Saksoniją nuo X a. iki 1918 metų. Du dinastijos atstovai – Augustas II ir Augustas III (1697–1763) – valdė Respubliką.

Videvutis

Videvutis. Legendinis VI a. prūsų karalius, karo vadas. Kartu su savo vyresniuoju broliu krivių krivaičiu Bruteniu parengė įstatymus ir juos paskelbė prie Balgos pilies. įstatymai nustatė visų laisvųjų Prūsijos gyventojų teisinę lygybę, uždraudė be sut...

Viduramžiai

Viduramžiai. Istorijos epocha tarp Antikos ir Naujųjų amžių. Viduramžių terminą pradėta vartoti Renesanso metu. Pradžia laikomas Romos imperijos žlugimas V a., o pabaiga – didžiųjų geografinių atradimų pradžia XV a. pabaigoje.

Vidurio Lietuvos fazė

Vidurio Lietuvos fazė. Priešpaskutinė besitraukiančio Viurmo ledyno sustojimo riba Lietuvos teritorijoje. Ledo riba per Rambyną, žemaičių Naumiestį, švėkšną, Endriejavą, Kulius, Salantus, Varduvą ir Gilvyčius juosė žemaičių aukštumas. Per šiaulius išilgai...

Vienos kongresas

Vienos kongresas (1814–1815). Europos valstybių kongresas. Dalyvavo visos Europos valstybės, išskyrus Turkiją. šis kongresas užbaigė Europos valstybių koalicijų karus su Napoleonu I. Sudarytos sutartys dėl teritorijų pasidalijimo. įtvirtintas politinis Vok...

Vienos mūšis

Vienos mūšis. 1683 09 12 mūšis tarp turkų (158 tūkst. karių, vadas Kara Mustafa) ir jungtinės lenkų-austrų kariuomenės (apie 60 tūkst. karių, vadas – Jonas Sobieskis). Po žiaurių, ištisą dieną trukusių grumtynių turkai buvo sutriuškinti ir pasitraukė. Jie net...

Vikingai

Vikingai. Skandinavijos gyventojai, VIII–XII amžiais garsėję karo žygiais. Norvegai ir danai, dažniausiai puldinėję Vakarų Europos gyventojus, vadinami normanais. švedai, plaukę į Rytus (Pabaltijį, Kijevo Rusią), dar vadinami variagais....

Vilniaus archeologijos komisija

Vilniaus archeologijos komisija, Vilniaus laikinoji archeologijos komisija. 1855–65 m. veikusi mokslo draugija. Steigėjas – E. Tiškevičius. Komisijai priklausė Senienų muziejus, mokslinė biblioteka. Kasinėjo archeologijos paminklus, leido draugijos veiklai sk...

Vilniaus katedra

Vilniaus katedra. Svarbiausia Vilniaus vyskupijos bažnyčia. Pirmoji katedra buvo pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo (iš romaninio į gotiką) stiliaus. Manoma, kad po Mindaugo mirties (1263) galėjo būti paversta pagonių dievo Perkūno šventykl...

Vilniaus konferencija

Vilniaus konferencija. 1917 09 18–1917 09 22 Vilniuje vykęs lietuvių atstovų susirinkimas, kuriame buvo svarstomos Lietuvos valstybės atkūrimo problemos. Dalyvavo 222 įvairių politinių srovių atstovai. Konferencija priėmė bendro pobūdžio rezoliuciją, k...

Vilniaus kraštas

Vilniaus kraštas. Lietuvos pietrytinė dalis. Terminas įsivyravo nuo 1922 m. II pusės. 1919 04–1920 07 ir 1920 10–1939 09 buvo Lenkijos okupacijoje, priklausė Vilniaus vaivadijai.

Vilniaus observatorija

Vilniaus universiteto astronomijos observatorija. įkurta 1753 m. Tomo žebrausko pastangomis centriniuose universiteto rūmuose. Nuo 1832 m., uždarius universitetą, priklausė Peterburgo mokslų akademijai. 1881 m. buvo uždaryta. Turėjo įsigijusi apie 100 ...

Vilniaus pilys

Vilniaus pilys. VI–XVIII a. gynybinių ir visuomeninių pastatų kompleksas, įsikūręs kairiajame Neries krante, abipus Vilnios žiočių. Vilniaus pilių kompleksą sudarė Aukštutinė, žemutinė ir Kreivoji pilys. Aukštutinė (Gedimino) pilis yra Pilies kalne. I...

Vilniaus Radomo unija

Vilniaus Radomo unija. 1401 metų LDK ir Lenkijos sutartis. Ją sausio 18 d. Vilniuje patvirtino Vytautas ir LDK didikai, o kovo 11 d. Radome Lenkijos Ponų taryba. Lenkija patvirtino LDK savarankiškumą, Vytautą pripažino Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Po Vytaut...

Vilniaus rotušė

Vilniaus rotušė. XVIII a. pabaigos klasicistinės architektūros pastatas. Kompaktiško tūrio, beveik kvadratinio plano, 2 aukštų, turi gotikinį rūsį, granitinius laiptus ir dorėninį portiką su trikampiu frontonu. Manoma, kad XVI a. pradžioje šioje vietoje ...

Vilniaus spaustuvė

Vilniaus akademijos (universiteto) spaustuvė. Didžiausia ir svarbiausia LDK poligrafijos įmonė. Veikė 1575–1805 metais. Turėjo raidžių liejyklą, knygrišyklą, knygyną ir biblioteką. įkūrė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, kuris iš Bresto perkėlė t...

Vilniaus sutartys

Vilniaus sutartys. LDK ir Livonijos ordino sutartys. Livonijos karo (1558–1583) metu 1559 08 31 Ordino magistras Gotardas Ketleris su Livonijos ordinu pasidavė LDK. 1559 09 15 sutartimi tarp žygimanto Augusto ir Rygos arkivyskupo Vilhelmo Rygos arkivyskupija tai...

Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas. įkurtas 1579 metais. Seniausia veikianti ir svarbiausia Lietuvos aukštoji mokykla. Jos įsteigimas susijęs su XVI a. LDK visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo suintensyvėjimu, reformacijos ir kontrreformacijos kova. 1570 m. Vilni...

Vilniaus vyskupija

Vilniaus vyskupija. įsteigta 1388 m. ir priskirta Gniezno bažnytinei provincijai. Pirmasis vyskupas – lietuvis ar bent jau mokėjęs lietuviškai pranciškonas Andrius. Vilniaus vyskupija apėmė 8 LDK vaivadijas: Vilniaus, Trakų, Vitebsko, Polocko, Minsko, Na...

Vilnius

Vilnius. Istorinė ir dabartinė Lietuvos sostinė. Pilies kalne, kairiajame Neries ir Vilnios upių santakos krante, jau I tūkstm. pr. Kr. buvo gyvenvietė. Nuo V a. šioje vietoje stovėjo medinė, o nuo XIII a. vidurio ar pabaigos – mūrinė pilis. Vilniaus įkū...

Viltininkai

Viltininkai. Lietuvių inteligentų grupuotė, susitelkusi apie laikraštį „Viltis“ (1907–15). Iki 1913 m. – tautininkai ir krikščionys demokratai. 1914 m. tautininkai iš šios veiklos pasitraukė. Priklausė A. Smetona, J. Tumas-Vaižgantas, A. Dambrauskas, P. ...

Viršaitis

Viršaitis. Vyriausiasis valsčiaus pareigūnas Lietuvos Respublikoje. Pavaldus apskrities viršininkui.

Virvelinės keramikos kultūra

Virvelinės keramikos arba laivinių kovos kirvių kultūra. Indoeuropietiška kultūra, paplitusi nuo Reino vakaruose iki Volgos rytuose, nuo Skandinavijos šiaurėje iki Alpių ir Dniepro vidurupio pietuose. Skiriama keletas vietinių variantų. Siekiant sumažinti ...

Visuomeninės sutarties teorija

Visuomeninės sutarties teorija. Teorija, teigianti, kad valstybė ir teisė atsirado žmonių susitarimo būdu. Tapo vyraujančia socialinės filosofijos doktrina naujaisiais laikais. Pradininkas – H. Grocijus (1583–1645). Astovavo filosofai B. Spinoza, Dž. Lokas, ...

Viurmas

Viurmas. Paskutinis ledynmetis (80000–8000 m. pr. Kr.). Pavadintas Viurmo upės Bavarijos Alpėse vardu.

VLIK

VLIK, Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas. Lietuvių organizacija, įsteigta 1943 11 25 kaip pasipriešinimo okupacijai centras bei aukščiausia instancija, skirta ginti lietuvių tautos teises, kalbėti tautos vardu Lietuvoje ir užsienyje, rūpintis...

Voluinės metraštis

Voluinės metraštis. Dar vadinamas Hipatijaus (Ipatijaus) metraščiu. Vienas iš seniausių Kijevo Rusioje, rašytas XIV a. pabaigoje – XV a. Baltų mitologijai labai reikšmingos šio metraščio pastabos apie lietuvių dievus, nes jos užrašytos rytų slavų areal...

Volumina legum

Volumina legum (lotyniškai – įstatymų knyga). 1347–1793 m. Lenkijos, o nuo 1569 m. Liublino unijos ir Lietuvos įstatymų rinkinys, apimantis Seimų konstitucijas, valdovų privilegijas, mokesčių universalus, muitų instrukcijas, tarptautines sutartis, uni...

Volynė

Volynė (Voluinė). Istorinė sritis Vakarų Ukrainoje, Pripetės pietinių intakų ir Bugo aukštupio baseine. XII a. pab.–XIV a. įėjo į Haličo-Volynės kunigaikštystę. Ją prie LDK 1340 m. prijungė Gedimino sūnus Liubartas. Dėl Volynės su Lenkija ilgai vyko pe...

Vorkslos mūšis

Vorkslos mūšis. LDK ir Aukso ordos kariuomenių mūšis, įvykęs 1399 08 12 prie Vorkslos (Dnepro kairysis intakas, apie 350 km į pietus nuo Kijevo). Vorkslos mūšio pradžia siejama su 1395 m., kai totorių-mongolų valstybėje, kovodamas dėl valdžios, chanas Timūras ...

Voruta

Voruta (Varuta). Viena svarbiausių Mindaugo pilių. Minima Ipatijaus (Hipatijaus) metraštyje ties 1252 m. įrašu. 1251 m. Mindaugas apsigynė nuo pilį apgulusio Tautvilo.

Vykdomasis komitetas

Vykdomasis komitetas, darbo žmonių deputatų tarybos, liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas. SSRS – valdymo organas, renkamas iš vietos liaudies deputatų tarybos (iki 1977 m. – darbo žmonių deputatų tarybos) deputatų.

Vyriausieji Lietuvos suvažiavimai

Vyriausieji Lietuvos suvažiavimai, Lietuvos konvokacijos. 1577–1792 m. LDK senatorių, apskričių (pavietų) atstovų ir urėdų susirinkimai (sesijos). Sprendė dažniausiai mokesčių ir kitus valstybės vidaus klausimus. Prireikus būdavo šaukiami valdovo inciatyv...

Vytis

Vytis. LDK, I ir II-osios Lietuvos Respublikos herbas. LDK herbas nuo XIV a. pab. Vaizduoja šarvuotą raitelį. XV a. II pusėje ir XVI a pr. nusistovėjo dešinioji raitelio jojimo kryptis, iškeltas virš galvos kalavijas, skydas su dvigubu kryžiumi (Jogaila...