Home / Sąvokos / V / Vilniaus rotušė

Vilniaus rotušė

Vilniaus rotušė. XVIII a. pabaigos klasicistinės architektūros pastatas. Kompaktiško tūrio, beveik kvadratinio plano, 2 aukštų, turi gotikinį rūsį, granitinius laiptus ir dorėninį portiką su trikampiu frontonu. Manoma, kad XVI a. pradžioje šioje vietoje jau stovėjo rotušė. XVI a. pab.–XVII a. II pusėje ji buvo 2 aukštų, gotikinė, su bokštu. Po 1748–1749 m. gaisrų rotušę buvo pavesta atstatyti Jonui Kristupui Glaubicui. 1785–1799 m. ant išlikusių sienų dalių ir rūsių pastatyta klasicistinė rotušė (architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius). Pirmame aukšte buvo matavimo prietaisų patalpos, sargybos, raštininko kambarys, antrajame – reprezentacinės patalpos. 1936–1940 m. rotušė restauruota pagal išlikusius L. Stuokos-Gucevičiaus brėžinius (architektai Steponas Narmbskis ir Vytautas Landsbergis-žemkalnis).