Home / Sąvokos / V / Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas. įkurtas 1579 metais. Seniausia veikianti ir svarbiausia Lietuvos aukštoji mokykla. Jos įsteigimas susijęs su XVI a. LDK visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo suintensyvėjimu, reformacijos ir kontrreformacijos kova. 1570 m. Vilniuje kolegiją įsteigė jėzuitai, Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus kvietimu atvykę į Lietuvą kovoti su reformacija. Vilniaus universiteto įkūrimas patvirtintas dviem aktais: 1579 04 01 karaliaus Stepono Batoro privilegija ir 1579 10 29 popiežiaus Grigaliaus XIII bule. Mokslo lygiu universitetas prilygo daugeliui Europos universitetų. Jame dėstyta lotynų kalba. 1586–1805 m. universitetas turėjo spaustuvę. Universiteto profesorius Albertas Vijūkas-Kojelavičius parašė pirmąją „Lietuvos istoriją“. XVII a. viduryje nugalėjus kontrreformacijai ir kraštą nusiaubus karams, mokslo lygis universitete smuko. 1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, universitetas perėjo Edukacinės komisijos žinion ir buvo pavadintas LDK vyriausiąja mokykla. 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos LDK vyriausioji mokykla buvo pavadinta Vilniaus vyriausiąja mokykla, o 1803 m. – Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. XIX a. pradžioje universitete ėmė reikštis masonų, nelegalios anticarinės Filomatų ir Filaretų draugijos. 1831 m. sukilime dalyvavo apie 400 universiteto studentų ir profesorių. 1832 05 01 universitetas caro Nikolajaus I dekretu buvo uždarytas. 1919 10 11 universitetas Lenkijos vyriausybės atkurtas ir pavadintas Stepono Batoro universitetu. Grąžinus Lietuvai Vilniaus kraštą, 1939 12 15 pertvarkytas į lietuvišką universitetą. 1943 03 17 okupacinės nacių valdžios universitetas buvo uždarytas. Atkurtas tik 1944 m. ir pavadintas Vilniaus valstybiniu universitetu. Nuo 1955 m. pervadintas į Vilniaus valstybinį Vinco Kapsuko universitetą. Dabar vėl veikia kaip Vilniaus universitetas.