Home / Sąvokos / V / Virvelinės keramikos kultūra

Virvelinės keramikos kultūra

Virvelinės keramikos arba laivinių kovos kirvių kultūra. Indoeuropietiška kultūra, paplitusi nuo Reino vakaruose iki Volgos rytuose, nuo Skandinavijos šiaurėje iki Alpių ir Dniepro vidurupio pietuose. Skiriama keletas vietinių variantų. Siekiant sumažinti nesutarimus dėl kultūros kilmės ir apimties, atsirado apibrėžimas – „bendrasis virvelinės keramikos kultūros horizontas“ (P.V. Globas, K. Struvė). šiam horizontui būdinga: rutulinės amforos su ąsomis, paprastos, mažai profiliuotos taurės, ankstyvi laiviniai kirviai, mirusiųjų laidojimas pilkapiuose suriesta poza su medinėmis konstrukcijomis pilkapio viduje ir grioveliu aplink jį (kaip požymis išskiriamas ir mirusiųjų puošimas žvėrių dantų, akmens bei gintaro papuošalais). Tokiuose plotuose paplitusios kultūros datavimas kelia sunkumų, tačiau dabar linkstama manyti, jog Virvelinės keramikos kultūros pradžia reikia laikyti 3000–2900 m. pr. Kr. Jos klestėjimo viršūnė – apie 2500 m. pr. Kr., o pabaiga – apie 2000 m. pr. Kr. ši kultūra turėjo didelės įtakos formuojantis etninėms grupėms visoje Europoje. Vien tik kultūros kilmės teorijų yra daugybė. Pagaliau jos susistemintos į tris pagrindines: rytinė, vakarinė, autochtoninė. Paprastai lietuvių istoriografijoje „virvelininkų“ atkeliavimo į Rytų Pabaltijį kelias pateikiamas pagal M. Gimbutienės schemą. Reikia pasakyti, kad joje susipynę du, tiesa, labai artimi klausimai: indoeuropiečių protėvynės ir „virvelininkų“ kilmės. M. Gimbutienė indoeuropiečių protėvynę sieja su vadinamąja Kurganų kultūra. Aiškindama virvelinės keramikos kelią ir baltų kiltį, M. Gimbutienė šiuos procesus apibrėžia taip: baltų kultūrą sudaro du pagrindiniai komponentai – priešindoeuropinis, arba Senosios Europos, ir indoeuropietiškasis, išsirutuliojęs iš Eurazijos stepių (kurganų) kultūros. Indoeuropiečių kalbą, visuomenės struktūrą į Rytų Pabaltįjį atnešė Virvelinės keramikos kultūros žmonės, suindoeuropietinti Vidurio Europos gyventojai. Tai, jos manymu, turėjo atsitikti apie 2500 m. pr. Kr.