Home / Sąvokos / V / Vyriausieji Lietuvos suvažiavimai

Vyriausieji Lietuvos suvažiavimai

Vyriausieji Lietuvos suvažiavimai, Lietuvos konvokacijos. 1577–1792 m. LDK senatorių, apskričių (pavietų) atstovų ir urėdų susirinkimai (sesijos). Sprendė dažniausiai mokesčių ir kitus valstybės vidaus klausimus. Prireikus būdavo šaukiami valdovo inciatyva, o per tarpuvaldį – įtakingų didikų iniciatyva. Prieš juos būdavo šaukiami apskričių seimeliai. Jie išrinkdavo į suvažiavimą po 2 atstovus ir parengdavo instrukcijas. Dažniausiai vykdavo Vilniuje. Trukdavo nuo kelių iki keliolikos dienų. Suvažiavimams vadovaudavo renkamas maršalka. Senatorių ir atstovų rūmai posėdžiaudavo atskirai. Suvažiavimo nutarimus tvirtindavo valdovas, o per tarpuvaldį – pati konvokacija. Nutarimai būdavo įrašomi į teismų knygas. Po 1624 m. rinkdavosi rečiau. Paskutiniais laikytini 1767 ir 1792 metų LDK apskričių atstovų suvažiavimai (organizuojant Radomo ir Targovicos konfederacijas).