K

Reiksvarbiausia musulmonų šventė - nedidelis kubo formos pastatas Mekos mieste.

Kadencija. įstatymo numatytas laikotarpis veikti kokiam nors valstybiniam organui ar eiti pareigas pareigūnui.

Kahalas. Pirma prasmė – savivaldą turinti žydų bendruomenė. Susidarymą lėmė tai, kad žydams buvo varžomas gyvenamosios vietos pasirinkimas, migracija, veikla. Rytų Europoje paplito XIV–XVIII amžiuje. Kahalas buvo kolektyviai atsakingas už žydų gyvento...

Kaimo bendruomenė. žemdirbių bendruomenė, Lietuvoje vadinta lauku. Jos nariai – laukininkai.

Kaimynai. Bajoro kieme (kaime) gyvenantys ir savo ūkį turintys valstiečiai ankstyvaisiais viduramžiais. Sudarė tarpinį sluoksnį tarp dvaro šeiminykščių ir didžiojo kunigaikščio valdinių – sodžiaus ar valsčiaus bendruomenės narių. Nuo šeiminykščių sky...

Kalavijuočių ordinas. 1202 m. įkūrė Rygos vyskupas Albertas. Ordinui vadovavo magistras, svarbiausius reikalus tvarkė kapitula (magistro taryba). Karių būriams vadovavo komtūrai ir fogtai. Pilys buvo administracinio vieneto kastelatūros (pilies apygardos...

Kalbotyra (kalba). Mokslas, tiriantis garsinę žmonių kalbą, jos struktūrą, sąryšį su mąstymu bei raidą, sąlygotą visuomenės istorijos. Pagal tyrimo objektą kalbotyra skirstoma į bendrąją ir konkrečiąją. Pirmuoju atveju tiriami bendrieji kalbos dėsniai, antr...

Kalėdos. Viena iš svarbiausių krikščionių švenčių – Kristaus gimimo šventė. Jos dabartiniam datavimui (gruodžio 25–26 dienos) įtvirtinti įtakos turėjo romėnų kalendorius ir saulėgrįžos šventė. šventės data buvo skaičiuojama nuo pirmosios kito mėnesio d...

Kalvinistai (Evangelikai reformatai). Protestantų atšaka, atsiradusi XVIa. šveicarijoje kaip J. Kalvino ir U. Cvinglio pasekėjai. Lietuvoje pasirodė XVI a. viduryje. 1565 m. nuo kalvinistų atsiskyrė arijonai. Kalvinistai buvo daugiausia bajorai, miesti...

Kanceliarija, raštinė. įstaigos skyrius, kur tvarkomi raštai, dokumentai. LDK pastovi valstybės kanceliarija susiformavo XIV a. pabaigoje, Vytauto ir Jogailos laikais. XV–XVI a. atsirado kanclerio, vicekanclerio pareigybės. Kancleriai rūpinosi valstybė...

Kancleris. Antrasis pagal rangą ir pirmasis pagal reikšmę LDK vyriausybės narys. šis didžiojo kunigaikščio ir Ponų tarybos kanceliarijos reikalų tvarkytojas (urėdas) LDK žinomas nuo XV a. pirmosios pusės. Kancleris turėjo tvarkyti valstybės įstatymų leidy...

Kapitalizmas. Ekonomikos sistema, kurios pagrindas yra privati nuosavybė, verslo laisvė siekiant pelno, mažas valstybės vaidmuo ekonomikoje. Kartais apibūdinamas kaip sistema, kurioje dirbantieji nėra gamybos priemonių – kapitalo – savininkai. Vyraujanti...

Kapitula (1). Katalikų ir anglikonų vyskupo patariamasis organas – dvasininkų kolegija, esanti prie katedros. Vyskupui mirus, iš savo tarpo kapitula išrenka vikarą, kuris valdo vyskupiją tol, kol paskiriamas naujas vyskupas. Kita kapitulos samprata – katali...

šalies ginkluotų pajėgų arba jų dalies pasidavimas nugalėtojui jo padiktuotomis arba sutartomis sąlygomis

Kapsai. Pietiniai vakarų aukštaičiai. Vietoj „kaip“ taria „kap“. Gyvena Kalvarijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kybartų, Vilkaviškio apylinkėse.

Karaimai. Juos į Lietuvą XIV a. pab.–XV a. pr. atsivedė didysis kunigaikštis Vytautas. Administraciniu ir dvasiniu Lietuvos karaimų centru tapo Trakai. čia jie ėjo karinę tarnybą (saugojo pilis), vertėsi daržininkyste. 1441 m. Kazimieras Jogailaitis ...

Karaliaučiaus universitetas (veikė 1544–1945). įsteigė kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis. Iš pradžių turėjo 4 fakultetus: filosofijos, teisės, teologijos, medicinos. 1544 m. jame dirbo 11 profesorių (tarp jų Abraomas Kulvietis – graikų kalbos i...

Karinė demokratija. Visuomenės organizavimosi forma, dažnai būdinga besikuriančiai etninei valstybei. Civilizacijos istorijoje pirmosios karinės demokratijos visuomenės žinomos graikuose (XII–IX a. pr. Kr.), romėnuose (IX–VI a. pr. Kr.), vėliau ji bū...

Karo tarnyba. Vienintelė bajoro prievolė. Kiekvienas bajoras turėjo joti į karą su savo žirgu, apranga ir ginkluote. Bajorai, kurie turėjo valdinių, turėdavo išruošti Lietuvos didžiojo kunigaikščio normatyviniais aktais nustatytą karui parengtų karių...

taip dažnai vadinamas intelektualinis ir kultūrinis atgimimas Europoje VIII amžiaus pabaigoje ir IX amžiuje. Ryškiausiai jis buvo juntamas valdant Karoliui Didžiajam ir Liudvikui Pamaldžiajam. šiuo periodu buvo juntamas pakilimas literatūroje, vaizduoj...

Karpiai. Lietuvos bajorų giminė. Minima nuo XVI amžiaus. Daugiausia dvarų turėjo žemaitijoje, šiaurės Lietuvoje, Palenkėje. Labiausiai išgarsėjo XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje. žymiausi atstovai – Benediktas Karpis (1734–1805), 1794 m. sukilimo d...

Karšuva. Istorinė lietuvių žemė tarp Nemuno ir šešuvies upių. įėjo dabartinės Jurbarko, Tauragės, šilalės rajonų dalys. XIII–XIV a. Karšuvoje buvo Bisenės, Aukaimio, Veliuonos ir kt. pilys. Svarbiausia Karšuvos pilis minima 1385 m. ir galėjo stovėti p...

Kartelis. Monopolistinė vienos gamybos šakos įmonininkų ar jų susivienijimų sąjunga.

Karusės mūšis (ties Karuse, vakarinė Estija). 1270 m. vasario mėnesį įvykęs mūšis tarp Lietuvos ir Livonijos ordino bei danų kariuomenės. Mūšis vyko ant užšalusio Baltijos jūros Muhaus sąsiaurio ledo. Traidenio vadovaujamiems lietuviams, grįžtantiems iš a...

Kaštelionas. Aukštas LDK vietinės valdžios pareigūnas. Pareigybė įvesta Lenkijos pavyzdžiu 1413 m.(po Horodlės unijos). Vaivadijoje buvo antras (po vaivados) pareigūnas. Per visuotinį bajorų šaukimą iš apskrities vėliavininko priimdavo susirinkusią ba...

Katalikai. Labiausiai paplitusios krikščionybės krypties – katalikybės išpažinėjai. Katalikybė remiasi Biblija ir katalikų bažnyčios tradicija. Bažnyčiai vadovauja popiežius. Katalikai tikti triasmeniu Dievu, Kristaus prisikėlimu ir dieviškumu, Bažnyčios vaidmen...

eretikų judėjimo dalyviai, kurie reikalauja gyventi kukliai.

Kauno pilis. įkurta Nemuno ir Neries santakoje. Pirmoji mūrinė pilis, pastatyta XIII a. antroje pusėje. Ją sudarė 0,5 ha kiemas, kurį juosė 2 m storio ir 12–13 m aukščio gynybine siena. 1362 m., ginant Vaidoto įgulai, pilį sugriovė kryžiuočiai. Antroji pilis bu...

Kauno rotušė. Gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stilių statinys. Dabar ji stačiakampio plano, dviaukštė, su aukštu mansardiniu stogu ir 6 tarpsnių bokštu. Rotušė pirmą kartą paminėta 1493 m. Hanzos dokumentuose. 1542–1562 m. Vilniaus meistras Benedi...

Kazimiero privilegija. 1447 05 05 duota LDK bajorams, katalikų dvasininkams ir miestiečiams už LDK ponų sutikimą, kad didysis kunigaikštis Kazimieras priimtų Lenkijos karaliaus vainiką. šiuo aktu Kazimieras pažadėjo išlaikyti tokias LDK sienas, kokios buvo...

Kazimiero teisynas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero patvirtintas teismo sprendimų rinkinys, galiojęs 1468–1529 metais Aukštaitijoje ir Juodojoje Rusijoje. Pirmas Lietuvoje teisės kodifikavimo bandymas. Teisyną sudaro 25 straipsniai....

Kazokai. XIV–XVII a. Rusijos pakraščių laisvose žemėse apsigyvenę laisvieji žmonės ir pabėgėliai. Taip pat ir asmenys, tarnavę kariuomenėje valstybės pakraščiuose. XVIII–XX a. pradžioje Rusijos karinis luomas. Kazokais vadinti ir rusų, Lenkijos, LDK valsti...

Kėdainių unija (Kėdainių sutartis). LDK didikų ir dalies bajorų 1655 10 20 Kėdainiuose pasirašyta sutartis su švedijos atstovais. Sudaryta per Respublikos – švedijos ir Respublikos – Rusijos (1654–1667) karus. Buvo nutraukiama LDK ir Lenkijos unija, išsižada...

Keltai. Indoeuropiečių gentys, I tūkstm. pr. Kr. pirmoje pusėje gyvenusios Reino, Senos, Luaros upių baseine ir Dunojaus aukštupyje. Antroje šio tūkstantmečio pusėje keltai paplito beveik visoje Vakarų ir Vidurio Europoje. Romėnai pagrindinę jų gyvenamos...

Kernavės pilių kompleksas. Jį sudaro 4 piliakalniai: Aukuro kalnas, Kriveikiškių kalnas, Pilies kalnas, II Pilies kalnas. Aukuro kalne rastas 4 m storio XIII–XIV a. kultūrinis sluoksnis. į rytus nuo Aukuro kalno už gilios daubos yra Kriveikiškių kalnas, dar...

Kęsgailos. LDK didikų giminė, vieni iš didžiausių LDK žemvaldžių, žemaitijos seniūnai. XV–XVI a. I pusėje jų tėvonija buvo Deltuva. Kęsgailos, paveldėdami žemaitiją tarsi savo tėvoniją, valsčių tijūnus ėmė skirti patys, nesiskaitydami su didžiuoju kunigaikščiu ...

Ketverių metų seimas, Didysis seimas. Respublikos seimas, posėdžiavęs 1788 10 06–1792 05 29 Varšuvoje (nuo 1790 12 16 dvigubos sudėties). Pirmininkai – Stanislovas Malachovskis (Lenkija), Kazimieras Nestoras Sapiega (LDK). Seime vyravo vadinamoji Patriotų p...

valstybės saugumo komitetas

Kiemas, dūmas. Valstiečio sodyba su žeme, nuo XIV a. prievolinis ir mokestinis vienetas.

Kijevo Rusia. IX – XII a. pradžios rytų slavų valstybė Dniepro ir Dnestro baseinuose, Volgos aukštupyje. Sostinė – Kijevas. Valdžia priklausė didžiajam Kijevo kunigaikščiui. IX–X a. valstybės valdyme didelę reikšmę turėjo liaudies susirinkimas – večė. ...

Kirilica. Viena iš dviejų (greta glagolicos) seniausių slavų abėcėlių. Pavadinimą gavo iš slavų švietėjo Kirilo vardo. Manoma, kad sukurta IX a. pab. pietinėje Bulgarijoje. Kirilicos pagrindas – graikų raštas. Turi 43 raides. Nuo glagolicos skiriasi raidžių...

Kiseliovo reforma. Rusijos imperijos valstybinių valstiečių valdymo sistemos reforma 1837–41 metais. Reformai vadovavo valstybės turto ministras P. D. Kiseliovas. įsteigta valstybės turto ministerija ir gubernijų rūmai, įvesta valsčių savivalda. Duoklė pakei...

Kiškos. XVI–XVII a. LDK didikų giminė. XVI a. pradžioje iškilo į ponus. Daugiausia valdų turėjo Palenkėje ir Vakarų Baltarusijoje. Nors XVI a. rėmė reformaciją, vėliau grįžo į katalikybę. 1542–1614 m. valdė Kėdainius – vieną iš reformatų centrų. Pasku...

Klušino kautynės. 1610 07 04 įvykusios kautynės tarp Vasilijaus šuiskio (jam talkino švedai) bei Respublikos armijos. 1610 m. Maskvoje vykusios suirutės metu Lžedmitrijui II kartu su kazokais ir lenkų bei lietuvių bajorų savanoriais kovojant prieš carą...

Knituva. Istorinė žemaičių žemė. Buvo Knituvos–Ventos dešiniojo intako – pakrantėse. Minima XIV–XVI a. vidurio dokumentuose.

Knygnešiai. Lietuviškų spaudinių gabentojai per Vokietijos–Rusijos sieną į Lietuvą arba platintojai Lietuvoje spaudos draudimo (1864–1904) metu. įveždavo Mažojoje Lietuvoje išleistas knygas, laikraščius. Kūrėsi knygnešių ir spaudos platinimo draugijos ...

Kolaborantas. Asmuo, bendradarbiaujantis su okupantu ar politiniu priešu.

Kolainių pilis. XIII a. lietuvių pilis prie Nemuno, žemiau Veliuonos. 1290 m. kryžiuočiai apsiautė pilį. 120 pilėnų įgula, vadovaujama Surmino, puolimą atrėmė. Po to lietuviai pilį paliko. 1291 m. kryžiuočiai rado ją tuščią ir sudegino....

Kolegijos. Viduramžiais – vidurinės mokyklos. Buvo 2 tipų: 5 klasių nepilnos (turėjo retorikos, poetikos ir 3 gramatikos klases) ir 7 klasių pilnos (turėjo 3 metų filosofijos ir 4 metų teologijos kursą). Kolegijos, turinčios 3 skyrius (humanitarinį, filosofijos, ...

Kolonija. 1. Nesavarankiška šalis, neturinti valstybingumo, valdoma valstybės – metropolijos. 2. Persikėlusių iš vienos šalies į kitą išeivių apgyventa vieta svetimoje šalyje.

Kolūkis, kolektyvinis ūkis. SSRS – stambus, žemės ūkio produkciją gaminantis ūkis. Kolūkiai buvo steigiami verčiant valstiečius atsisakyti nuosavų ūkių ir stoti į kolektyvinius ūkius.

Komjaunuoliai. Komjaunimo, arba Sąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos, nariai. ši SSRS jaunimo organizacija veikė 1918–1991 metais.

Komunikatas. Oficialus vyriausybės pranešimas.

Komunistai. Komunizmo ideologijos išpažinėjai. Komunizmo ideologiją paskelbė K. Marksas ir F. Engelsas „Komunistų partijos manifeste“ (1848) ir kituose savo darbuose. Komunistų judėjimas prasidėjo XIX a. viduryje. Po Pirmojo pasaulinio karo atskirų šali...

Koncentracijos stovykla. Priverčiamojo darbo ar žmonių naikinimo stovykla totalitaristinėse valstybėse. Daugiausia buvo hitlerinėje Vokietijoje ir stalininėje SSRS.

Konfederacija. Lenkijos (XIV–XVIII a.) ir LDK (XVI–XVIII a.) bajorų politinė ginkluota sąjunga. Vykdė valstybinės valdžios funkcijas (ypač tarpuvaldžiu), ją pavadavo ar siekė, kad vykdytų konfederatų reikalavimus. Konfederacijų rūšys: kaptūrinės (tarpuv...

Konfesija. Išpažįstama tikyba, religija.

Konformizmas. Prisitaikymas supanašėjimas, suvienodinimas, savanoriškas prisitaikymas prie skirtingų įsitikinimų, ideologijų, kultūrų, individo prisitaikymas prie grupės ar mažumos prie daugumos.

Kongregacija. 1. Katalikų vienuolių ar pasauliečių bendruomenių susivienijimas, kurio nariai vadovaujasi bendrais religiniais įžadais. 2. Popiežiaus kurijos įstaiga. 3. Vienuolynų, turinčių vienodus įstatus, sąjunga.

Konjunkcija (sujungimas). žvaigždžių, Saulės, planetų, Mėnulio ir kitų kosminių kūnų regimoji tarpusavio padėtis dangaus sferoje.

Konkordatas. Valstybės sutartis su popiežiumi, kuria nustatoma katalikų bažnyčios padėtis toje valstybėje. Lietuva konkordatą pasirašė 1927 metais. Juo įtvirtintas privalomas tikybos mokymas visose mokyklose, bažnyčiai patvirtinta teisė valdyti turtą...

Konservatoriai. Konservatizmo šalininkai, konservatorių partijų nariai. Terminas „konservatorius“ pradėtas vartoti 1830 m. Anglijoje. Konservatorių partijos įvairuoja – vienos griežtai seka tradicijomis, kitos yra švelniai reforminės, trečios – liberaliai ko...

Konsistorija. 1. Kardinolų susirinkimas, kuriam pirmininkavo popiežius. Skirtas aptarti visai katalikų bažnyčiai svarbiems klausimams. 2. Evangelikų liuteronų bažnyčios valdymo organas. 3. Iki 1917 m. revoliucijos Rusijoje – stačiatikių vyskupijos įstaiga, atl...

Konstancos susirinkimas. 1414–1418 m. Konstancoje (Vokietija) įvykęs visuotinis katalikų bažnyčios susirinkimas. Svarbiausi iniciatoriai buvo Vokietijos imperatorius Zigmantas I ir Pizos popiežius (antipopiežius) Jonas XXIII. Konstancos susirinkimas likvidav...

Konsteliacijos (žvaigždžių jungtys). žvaigždynai, regimosios šviesiausių žvaigždžių grupės, kurios padeda lengviau įsiminti žvaigždžių išsidėstymą danguje. Dangaus sfera dabar yra sudalyta į 88 konsteliacijas. Jų pavadinimuose gausu mitologinių senovės įv...

Konstitucija. Teisės normų, turinčių aukščiausią teisinę galią kitų teisės normų atžvilgiu, visuma. Nustato valstybės politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Skiriama rašytinė ir nerašytinė konstitucija. Pirmoji rašytinė konstitucija buvo JAV ...

Konstitucinė monarchija. Monarchijos forma, kai valdovo valdžią riboja įstatymų leidimo ir biudžetą nustatančios institucijos. Valdovui lieka vykdomoji valdžia arba jis tėra valstybės suverenumo atstovas.

Konsulas. Romos respublikos laikais dviejų vieneriems metams renkamų aukščiausiųjų pareigūnų titulas; imperijos laikais — garbės pareigūno vardas.

Kontribucija. 1. Suma, kurią nugalėta valstybė pagal taikos sutartį turi sumokėti nugalėtojai. 2. Prievartinės piniginės rinkliavos iš okupuotų teritorijų gyventojų.

Kontrreformacija. XVI a. vidurio ir XVII a. pabaigos bažnytinis politinis judėjimas, kuriuo siekta įveikti reformaciją, susigrąžinti tai, kas per ją prarasta. Kontrreformacijos ideologinę programą sudarė Tridento bažnyčios susirinkimo (1545–1563) nutarimai. LD...

Konvencija. Tarptautinė sutartis, nustatanti santykius tarp valstybių tam tikroje srityje.

Kooperatyvas. įmonė, kurioje darbininkai, gamintojai, tarnautojai veikia susivieniję bendrais ekonominės veiklos tikslais.

Koranas. Islamo šventasis raštas, Alacho apreikštas pranašui Mahometui. Susideda iš 114 sunų (skyrių). Užrašytas VII amžiuje.

Korporacinis pirklių veiklos pradas. Bendros konkretaus miesto privilegijos ir lengvatos, kolektyviniai kreipimaisi į valdovą, svečių teisė, reglamentavusi užsienio šalių pirklių prekybą mieste ir kita.

Kosakovskiai (Kasakauskai). XVI–XX a. pradžios Lietuvos bajorų giminė. Kilę iš Mazovijos. Daugiausia dvarų LDK įsigijo XVII a. viduryje vedybomis. Daugiausia dvarų turėjo vidurinėje Lietuvos dalyje.

Kosciuškos sukilimas, 1794 m. sukilimas. Respublikos tautų nacionalinio išsivadavimo sukilimas prieš Targovicos konfederacijos (1792–1793) ir Gardino seimo (1793) įvestą režimą bei II Respublikos padalijimą (1793), Rusijos ir Prūsijos okupaciją. Sukilėliai n...

Kosmogonija (pasaulio atsiradimas). Astronomijos šaka, tirianti Visatą kaip visumą, jos geometrinę struktūrą, evoliuciją bei jos objektų kilmę.

Kosmograma (tvarka + rašytinis ženklas). Pasaulio modelio piešinys, schema.

Kotrynietės, šv. Kotrynos seserų kongregacija. Moterų vienuolija. įsteigta 1571 metais. Kotryniečių tikslas buvo dirbti rankų darbus, siūti bažnytinius drabužius, mokyti mergaites ir lankyti ligonius. Lietuvoje įsikūrė apie XVII a. Krakėse. 1933 m. buvo s...

Kraniologija (kaukolė + mokslas). Mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų kaukolių formą, sandarą, raidą.

Kraniometrija (kaukolė +matavimas). Kaukolės matavimas, vienas iš antropologijos tyrimo metodų.

Kraštovaizdis. žmonių įsavinta ir apgyventa teritorija. Jį sudaro medžiaginis pamatas (reljefas, gruntas, pažemio oras, vidaus vandenys, dirvožemis, augalija, gyvūnija, žmonių sukurtas kultūrinis krašto rūbas).

Kreivoji (Vilniaus) pilis. Ji stovėjo kalvoje (dar vadintoje Plikuoju kalnu) priešais dabartinį Gedimino kalną. Pilis buvo medinė, ją per Vilniaus apgultį 1390 m. sudegino kryžiuočiai.

Kremacija (sudeginimas). Kūno rengimo laidojimo apeigoms forma, kai kūnas sudeginamas. Lietuvos teritorijoje yra žinomos dvi kūnų deginimo papročio bangos: ankstyvoji (pradžia apie 1100 m. pr. Kr.) ir vėlyvoji (pradžia IV–V a.).

Kresai. Lenkijos valstybės rytiniai ir šiaurės rytų pakraščių (Ukrainos, Vakarų Baltarusijos, Vilniaus krašto) 1919–39 m. vartotas neoficialus pavadinimas. Oficialiai – rytų žemės.

Krėvos pilis (dabartinė Baltarusija, Smurgainių raj.). Stovėjo dešiniajame Krėvos upelio krante. įkurta XIVa. pabaigoje – XV a. pradžioje Priklauso aptvarinių pilių tipui. Sienos sudarė trapecijos formą. Jų storis buvo nuo 2,5 iki 2,8 m. Aukštis – iki ...

Krėvos unija. 1385 08 14 dinastinės sąjungos sutartis tarp LDK ir Lenkijos. Sudaryta Krėvoje (dabartinė Baltarusija, Smurgainių raj.). Lenkijos vardu sudarė oficiali karalystės delegacija, LDK vardu – Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. Savo antsp...

Krikščionybė. Viena iš pasaulinių religijų. Susikūrė I a. pradžioje Romos imperijoje, IV a. tapo Romos imperijos valstybine religija. Turi keletą šakų: katalikybę, stačiatikybę, protestantizmą. 1251 m. pasikrikštijo Lietuvos valdovas Mindaugas, tačia...

Krikščionys demokratai, krikdemai. Politinė srovė. Propaguoja krikščioniškąsias vertybes, tautos vienybės idėją. Lietuvoje veikė įvairios krikščionių demokratų organizacijos – Lietuvių krikščionių demokratų sąjunga (1905–06), ateitininkai (įsteigti 191...

Krišna. Induizmo dievas, dievo Višnaus įsikūnijimas, gyvenęs žemėje. Vaizduojamas kaip išmintingas karalius ir karys bei kaip piemuo.

Kristoforas (šv. Kristoforas). Krikščionių šventasis, kankinys, garbintas jau V amžiuje. Pasak legendos, tai buvo milžiniško ūgio žmogus, platinęs Kristaus mokslą tarp pagonių ir todėl pramintas „Kristaus nešėju“ (lotyniškai Christophorus). Vadinamas gelbėtoju ...

Krokuvos (Jogailos) universitetas. Seniausias Lenkijos ir vienas iš seniausių Centrinės Europos universitetų. 1340 m. įkūrė Kazimieras III. 1400 m. jį perorganizavo Jogaila. Krokuvos universitetas ypač klestėjo XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje. 1406 m. univ...

Kromanjonietis. Vėlyvojo paleolito žmogus, neoantropas, tiesioginis dabartinių žmonių protėvis (Homo sapiens fossilis), atrastas 1868 metais. Neoantropų atsiradimas datuojamas 40–35 tūkstm. pr. Kr.

Kruvinasis sekmadienis (1905 01 09). Taikios Peterburgo darbininkų demonstracijos sušaudymo diena. Daugiau kaip 140 tūkst. darbininkų nešė į žiemos rūmus peticiją imperatoriui Nikolajui II. į juos ėmė šaudyti kariuomenė. žuvo daugiau kaip 1000 žmonių, 20...

Krymo chanatas. XV–XVIII a. totorių valstybė Kryme. Susidarė skylant Aukso ordai. 1475 m. tapo Turkijos vasalu, nuolat puldinėjo LDK. Nuo 1480 m. orientavosi į Maskvos didžiąją kunigaikštystę. XVI–XVIII a. puldinėjo Maskvą, Lenkiją, LDK, Moldaviją. Nuo X...

Krymo karas (1853–1856 m.), Rytų karas. Rusijos karas su Turkija ir jos sąjungininkėmis Didžiąja Britanija, Prancūzija, Sardinijos karalyste dėl įtakos Artimuosiuose Rytuose. 1853 m. Rusijos kariuomenė užėmė Moldaviją ir Valachiją, pasiekė keletą pergalių ...

Katalikų bažnyčios organizuoti žygiai į Rytų šalis prisidengiant siekiu išvaduoti Kristaus karstą, nors iš tikrųjų buvo norima tik prisiplėšti ir prisigrobti turto.

Kryžiuočių ordinas (dar vadinamas Teutonų ar Vokiečių ordinu). Rytų Pabaltijyje pradėtas kurti 1226 metais. Mozūrų kunigaikštis Konradas 1226–1230 m. didžiajam magistrui Hermanui fon Zalcai atidavė didžiąją Kulmo žemės dalį ir leido plėsti valdas prūsų ...

Kūlgrinda. Slaptas vingiuotas kelias per pelkę, ežerą ar upę, grįstas medžiais ir akmenimis. Baltų kraštuose kūlgrindų būta 4–6 m pločio, 0,5 km ir daugiau ilgio. Jos dažniausiai vedė į piliakalnius. Prūsų gentys tiesė kūlgrindas jau pirmaisiais amžia...

Kulikovo mūšis. 1380 09 08 Kulikovo lauke įvykęs Rusios ir mongolų-totorių kariuomenių mūšis. Dešiniajame Dono krante, prie Nepriavdos upės, rusų kariuomenė (apie 100–150 tūkstančių žmonių) vadovaujama Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijus Doniečio sut...

Kulmas, Kulmo žemė (Chelmno žemė). Istorinė baltų sritis prūsų ir lenkų žemių pasienyje (Vyslos ir jos dešiniųjų intakų Osos ir Drevencos tarpupyje). Svarbiausi centrai – Kulmas (Chelmnas) ir Torūnė. Nuo 1138 m. valdė Mazovijos kunigaikščiai. 1222 m. mozūrų kuniga...

Kulminacija (viršūnė). Dangaus šviesulio perėjimo per dangaus dienovidį momentas. Viršutinės kulminacijos metu šviesulys būna arčiausiai zenito, apatinės kulminacijos – arčiausiai nadyro.

Magdeburgo teisės atmaina. Atsirado 1233 m., kai Kryžiuočių ordino magistras suteikė Kulmui (Chelmnui) savivaldos teisę. Reguliavo miesto žemės nuosavybę, valstiečių (vadinamųjų kulmiškių) atleidimą nuo dalies feodalinių prievolių, įvedė vieną matų ir pinig...

Kultūra (apdorojimas, ugdymas, tobulinimas, vystymas). žmogaus aktyvios sąveikos su gamta ir visuomene, jo kūrybinių galių ir gebėjimų realizavimas materialinėms bei dvasinėms vertybėms kurti. Istoriškumo, socialumo ir etniškumo požiūriais kultūros sąvok...

Kultūrinis sluoksnis. žmonių gyvenamoje vietoje per ilgesnį laiką iš organinių, buitinių, statybinių, gamybinių liekanų susidarantis sluoksnis, laikomas pagrindiniu gyvenvietės požymiu.

Kumetys. XIX a. viduryje–XX a. pirmoje pusėje – samdytas dvaro darbininkas. Gyveno specialiame dvaro sodybos pastate – kumetyne. Kai kurie kumečiai turėjo žemės sklypus. Didžiąją dalį darbo užmokesčio gaudavo natūra – maistu, grūdais, gaudavo gyvenamąją v...

Kundos kultūra. Mezolite buvo paplitusi šiaurės Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijos Padauguvyje ir pietinėje Suomijoje. Jai itin būdingi kauliniai ir raginiai dirbiniai. Titnago dirbiniai su labai išvystyta skeltine technika. Lietuvoje šiuo ...

Kurganų kultūra. Pusiau klajoklių Kurganų kultūrą 1956 m. įvardijo M. Gimbutienė. Kultūra gyvavo nuo 4500 iki 2500 m. pr. Kr. Jai būdingas mirusiųjų laidojimas pilkapiuose. Ji skirstoma į keturis periodus. I ir II kultūros laikotarpiai atitiktų ankstyvąjį Duo...

Kurija. Popiežiaus vykdomosios valdžios organas – Vatikano administracinių įstaigų visuma. Susideda iš valstybės sekretoriato, valstybės reikalų tarybos, kongregacijų, sekretoriatų, tribunolų, žinybų.

Kuršas. Istorinė Latvijos sritis į pietvakarius nuo Rygos įlankos. Apima Liepojos, Ventspilio, Kuldygos, Talsų rajonus, didesniąją dalį Saldaus ir Tukumo rajonų. Seniausios, III–II tūkstm. pr. Kr., gyvenvietės rastos Purciemyje (Talsų raj.) ir Sarnatės p...

Kuršiai. Baltų gentis. Iš bendro baltų kamieno išsiskyrė VI a. Rašytiniuose šaltiniuose minimi IX a. XIII a. pradžioje kuršius pavergė Kalavijuočių ordinas, o XVI a kuršiai išnyko. Pradiniame etape kuršių gyventa teritorija šiaurėje siekė Abavą (Latvi...

Kvarteras (ketvirtinis). žemės geologinės istorijos dabartinis periodas, dar vadinamas antropogenu. Kvartero terminas atsirado XVIII a. antroje pusėje, kai žemės geologinė istorija buvo suskirstyta į pirminį, antrinį, tretinį ir ketvirtinį (kvartero) ...